Lietuvos istorijos žinių lobynas
paprotys
4 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Šienapiūtė aprašoma kaip vasaros kaimo darbo praktika, apimanti dalgio parengimą, vyrų gyvenimą pievose, maisto atvežimą, mergaičių darbą ir arklių saugojimą prie ugnies.
Patikrinti teiginiai
Per šienapiūtę vyrai savaitei išeina į pievas, ten gyvena ir verda valgį, o mergaitės atveža pusryčius bei pietus.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Pusryčių metu atvažiuoja mergaitės su pusberniu ir piemeniuku ir atveža valgyti pusryčių ir pietų ąsočiuose ir terbose.
Šienapiūtėje būtina mokėti tinkamai parengti dalgį šienui pjauti.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
10. Šienapiūtė. Tinkamai įsitaisyti dalgį šienui piauti turi mokėti kiekvienas kaimo darbininkas, jei jis nenori prašyti kito pagalbos; bet, deja, ne kiekvienas gali tinkamai prirengti dalgį.
Šienapiūtėje mergaitės grėbia, džiovina ir krauna šieną, vakare arkliai laikomi prie ugnies, o rytą su šienu siunčiamos namo.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Ryt rytą, kai tik švinta, kinko arklius ir siunčia mergaites su šienu namo.
Šienapiūtė pradedama po Švento Jono, o jos pradžią lydi šienapiūtės daina.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Po Švento Jono kurį rytą išgirdome šienapiūtės dainą: „Valioi, mano dalgeli“ . . . Sakome: „Tai dvaro lankas šienauja, metas būtų ir mums pradėti, tik praleisime Šventą Petrą“ .
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas