Po 1345 metų kryžiuočiai prieš Lietuvą išplėtojo reguliarią reysų sistemą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 261
Sistemingai tokią taktiką kryžiuočiai ypač ėmė naudoti po 1345 m.\nIšsidirbo tuomet visa « reysų » sistema, nes reguliariai ir nustatytais\nterminais į Žemaičius ir Aukštaičius buvo siunčiami judrus ir nedideli\nkariuomenės daliniai, kad jie be vargo pajėgtų išsimaitinti ir rečiau\nlietuvių apgyventose vietose.
Ordino kronikose 1345–1382 m. suregistruoti 66 Prūsų kryžiuočių ir 30 Livonijos žygių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 262
Ordino kronikose 1345-1382 m. yra suregistruota 66 žygiai iš Prūsų kryžiuočių\nir 30—iš Livonijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 262
Pora tokių žygių paprastai buvo įvykdoma pirmais žiemos mėnesiais prieš atlydį.\nO vasaros žygis buvo ruošiamas apie rugpiūčio vidurį, skubant jį užbaigti prieš\nrudens darganas ir liūtis.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Smulkūs teriojimai iš ordino žemių nuolat buvo kartojami. Sistemingai tokią taktiką kryžiuočiai ypač ėmė naudoti po 1345 m. Išsidirbo tuomet visa « reysų » sistema, nes reguliariai ir nustatytais terminais į Žemaičius ir Aukštaičius buvo siunčiami judrus ir nedi deli kariuomenės daliniai, kad jie be vargo pajėgtų išsimaitinti ir rečiau lietuvių apgyventose vietose.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tad parankiau buvo siųsti mažesnius dalinius, kuriuos ir priešui buvo sunkiau persekioti. Pora tokių žygių paprastai buvo įvykdoma pirmais žiemos mėnesiais prieš atlydį. O vasaros žygis buvo ruošiamas apie rug piūčio vidurį, skubant jį užbaigti prieš rudens darganas ir liūtis.