Paprotys

Rusų pirklių privalomas apsistojimas Svečių namuose, muito mokėjimas ir prisistatymas pilininkui

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Aleksandras leido Vilniui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėjo apsistoti, mokėti muitą ir prisistatyti pilininkui.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 247

) anoji sutartis su caru buvo nutraukta. Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir skatino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lietuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.

t-002vidutinis

Aleksandras leido statyti Svečių namus ir dėl miesto bei muito pelno, ir dėl išorinio saugumo.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 247

18. Ją skaitant atrodo, kad Aleksandras, leisdamas statyti tokius namus, turėjo omenyje ne tik miesto ir muito pelną, bet ir išorinį saugumą. Mat rašo, jog svečiai, tai yra, rusų pirkliai, atvykstantys su savo prekėmis į Vilnių, apsistoja įvairiuose namuose mieste, kur nori, be jokio prisistatymo, o paskui, prekiaudami su vokiečiais ir kitais svetimšaliais pirkliais, niekam nepranešę, išvažiuoja iš miesto; ir kad tarp jų gali būti nepatikimų ir norinčių pakenkti, todėl įsako ir leidžia miestui statyti užeigą ir t t.