Po 1863–1864 m. sukilimo daraktorinėmis vadintos slaptos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 116
Valdžiai nepavyko į savo pusę patraukti valstiečių – mat didelės dalies etninės Lietuvos kaimo gyventojams vyskupo M. Valančiaus pastangomis buvo įdiegta nuostata mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Po 1863– 1864 m. sukilimo leidus steigti tik rusiškas mokyklas, kuriose mokytų rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimiečius vaikų į tokias mokyklas neleisti. O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose.
Policijos persekiojamos daraktorinės mokyklėlės neišnyko, nes jų poreikis virto tradicija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 116
O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose. Nors tas mokyklėles persekiojo policija, įkliuvusius jų mokytojus valdžia kartais ištremdavo keleriems metams į Rusijos gilumą, tai nieko neatbai- dė – buvo poreikis, susiformavo tradicija.
XIX a. pabaigoje etninėje Lietuvoje oficialias pradžios mokyklas lankė itin maža mokyklinio amžiaus vaikų dalis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 117
3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 117 Etninės Lietuvos teritorija vi- soje europinėje Rusijos imperijos dalyje išsiskyrė bene mažiausiu mokyklinio amžiaus vaikų, lan- kančių oficialias pradžios mo- kyklas, procentu – europinėje Rusijos imperijos dalyje XIX a. pabaigoje pradžios mokyklas lan- kė vidutiniškai 66 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių, o Kauno gubernijoje tie skaičiai buvo ati- tinkamai 21 proc. ir 4 proc. Ta- čiau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas 1897 m. parodė, kad tarp etninių lietuvių mokančių skaityti yra be- maž pusė – 48 proc., o rusiškai iš jų tepaskaitė tik kas penktas.
Policijos persekiojamos daraktorinės mokyklėlės neišnyko, nes jų poreikis išliko ir susiformavo tokio mokymo tradicija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 116
O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose. Nors tas mokyklėles persekiojo policija, įkliuvusius jų mokytojus valdžia kartais ištremdavo keleriems metams į Rusijos gilumą, tai nieko neatbai- dė – buvo poreikis, susiformavo tradicija.
XIX a. pabaigoje Kauno gubernijoje oficialias pradžios mokyklas lankė 21 proc. berniukų ir 4 proc. mergaičių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 117
3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 117 Etninės Lietuvos teritorija vi- soje europinėje Rusijos imperijos dalyje išsiskyrė bene mažiausiu mokyklinio amžiaus vaikų, lan- kančių oficialias pradžios mo- kyklas, procentu – europinėje Rusijos imperijos dalyje XIX a. pabaigoje pradžios mokyklas lan- kė vidutiniškai 66 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių, o Kauno gubernijoje tie skaičiai buvo ati- tinkamai 21 proc. ir 4 proc. Ta- čiau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas 1897 m. parodė, kad tarp etninių lietuvių mokančių skaityti yra be- maž pusė – 48 proc., o rusiškai iš jų tepaskaitė tik kas penktas.
Po 1863–1864 m. sukilimo vyskupas Motiejus Valančius per kunigus ragino kaimiečius neleisti vaikų į rusiškas mokyklas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 116
Valdžiai nepavyko į savo pusę patraukti valstiečių – mat didelės dalies etninės Lietuvos kaimo gyventojams vyskupo M. Valančiaus pastangomis buvo įdiegta nuostata mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Po 1863– 1864 m. sukilimo leidus steigti tik rusiškas mokyklas, kuriose mokytų rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimiečius vaikų į tokias mokyklas neleisti. O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose.