Rusijos imperijos vietinė luominė savivalda ir bajorų seimeliai
2 teiginiai1 įrašas0 ryšių
Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirinkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba subluomų, savivalda. Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seimelius, kurie vykdė pagalbines valdžios aparato funkcijas.
L I E T U V O S I S T O R I J A 100 Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirinkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba subluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos vietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas. Apskrities bajorų susirinkimas rinko kai kuriuos už viešąją tvarką atsakingus pareigūnus, žemutinės teismų grandies teisėjus. Tokia vietinio valdymo sistema buvo įvesta ir 1795 m. Rusijos aneksuotoje LDK dalyje, kurioje gyveno per 1,8 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. etnografinėje Lietuvoje.
L I E T U V O S I S T O R I J A 100 Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirinkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba subluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos vietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas. Apskrities bajorų susirinkimas rinko kai kuriuos už viešąją tvarką atsakingus pareigūnus, žemutinės teismų grandies teisėjus. Tokia vietinio valdymo sistema buvo įvesta ir 1795 m. Rusijos aneksuotoje LDK dalyje, kurioje gyveno per 1,8 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. etnografinėje Lietuvoje.