Rusijos imperijos vietinė luominė savivalda ir bajorų seimeliai
2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Nuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir savivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirinkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba subluomų, savivalda. Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seimelius, kurie vykdė pagalbines valdžios aparato funkcijas.
L I E T U V O S I S T O R I J A\n100\nNuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir \nsavivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirin-\nkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba su-\nbluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos \nvietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas. Apskrities \nbajorų susirinkimas rinko kai kuriuos už viešąją tvarką atsakingus parei-\ngūnus, žemutinės teismų grandies teisėjus. Tokia vietinio valdymo siste-\nma buvo įvesta ir 1795 m. Rusijos aneksuotoje LDK dalyje, kurioje gyveno \nper 1,8 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. etnografinėje Lietuvoje.
L I E T U V O S I S T O R I J A\n100\nNuo Jekaterinos II laikų į vietinio valdymo grandį inkorporuotos ir \nsavivaldos atskirų luomų lygmens institucijos – bajorų dvarininkų susirin-\nkimai gubernijose ir apskrityse, atskirų miestų miestiečių luomų, arba su-\nbluomų, savivalda. Tai nesavarankiškos vietinės valdžios šakos, prižiūrimos \nvietos administracijos, atlikusios iš esmės pagalbines funkcijas. Apskrities \nbajorų susirinkimas rinko kai kuriuos už viešąją tvarką atsakingus parei-\ngūnus, žemutinės teismų grandies teisėjus. Tokia vietinio valdymo siste-\nma buvo įvesta ir 1795 m. Rusijos aneksuotoje LDK dalyje, kurioje gyveno \nper 1,8 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. etnografinėje Lietuvoje.