Romos katalikų miestiečių atleidimas nuo duoklių pagal Vytauto privilegijas
2 teiginiai1 įrašas0 ryšių
Vytautas Vilniui suteikė (1424 metais) tam tikrų privilegijų, kurių galia miestiečiai buvo atleidžiami nuo įvairių duoklių, tačiau tais laikais jau ėmęs stiprėti nepa kantumas kitatikiams lėmė, kad ta geradarybe vien tik Ro mos katalikų tikėjimą. Didesnioji Vilniaus miestiečių da lis juk buvo gerokai didesnį gyventojų skaičių Lietuvoje su darę rusinai, išpažįstantys graikų apeigų tikėjimą, todėl Vy tautas neskubėjo imtis vykdyti tokių privilegijų, kurios būtų 80 Miesto archyve tų privilegijų nėra.
— • — 153 ## Puslapis 170 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnius, taip susiklosčius politiniams įvykiams, o labiausiai dėl pernelyg didelės galios monarcho, kurio sostinė buvo, ėmė iš tiesų lygiuotis į didesniuosius anų laikų miestus ir pelnė deramą pripažinimą. Vytautas Vilniui suteikė (1424 metais) tam tikrų privilegijų, kurių galia miestiečiai buvo atleidžiami nuo įvairių duoklių, tačiau tais laikais jau ėmęs stiprėti nepakantumas kitatikiams lėmė, kad ta geradarybe vien tik Romos katalikų tikėjimą išpažįstantys naudojosi80. Šiaip ar taip, bet jokio persekiojimo miesto gyventojai dėl šito niekada nebuvo patyrę. Įžvalgia savo politika Vytautas, nors skaitydamasis ir su Jogailos siekiais, ir neišvengęs jungimosi su Lenkija pasekmių, vis dėlto sugebėjo atsilaikyti kurdamas savus įstatymus ar įsipareigojimus, kurie buvo reikalingi išimtinai Lietuvos interesams ginti. Didesnioji Vilniaus miestiečių dalis juk buvo gerokai didesnį gyventojų skaičių Lietuvoje sudarę rusinai, išpažįstantys graikų apeigų tikėjimą, todėl Vytautas neskubėjo imtis vykdyti tokių privilegijų, kurios būtų 80 Miesto archyve tų privilegijų nėra likę pėdsakų, bet jas mini K o j a ł ow i c z Miscellanea, p. 44, teigdamas, kad tokia geradarybė pirkliams skirta, bet apėjo schizmatikus, kurių, atkakliai Fotijo nuostatų besilaikančių, tarp rusinu buvo nemažai.
— • — 153 ## Puslapis 170 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnius, taip susiklosčius politiniams įvykiams, o labiausiai dėl pernelyg didelės galios monarcho, kurio sostinė buvo, ėmė iš tiesų lygiuotis į didesniuosius anų laikų miestus ir pelnė deramą pripažinimą. Vytautas Vilniui suteikė (1424 metais) tam tikrų privilegijų, kurių galia miestiečiai buvo atleidžiami nuo įvairių duoklių, tačiau tais laikais jau ėmęs stiprėti nepakantumas kitatikiams lėmė, kad ta geradarybe vien tik Romos katalikų tikėjimą išpažįstantys naudojosi80. Šiaip ar taip, bet jokio persekiojimo miesto gyventojai dėl šito niekada nebuvo patyrę. Įžvalgia savo politika Vytautas, nors skaitydamasis ir su Jogailos siekiais, ir neišvengęs jungimosi su Lenkija pasekmių, vis dėlto sugebėjo atsilaikyti kurdamas savus įstatymus ar įsipareigojimus, kurie buvo reikalingi išimtinai Lietuvos interesams ginti. Didesnioji Vilniaus miestiečių dalis juk buvo gerokai didesnį gyventojų skaičių Lietuvoje sudarę rusinai, išpažįstantys graikų apeigų tikėjimą, todėl Vytautas neskubėjo imtis vykdyti tokių privilegijų, kurios būtų 80 Miesto archyve tų privilegijų nėra likę pėdsakų, bet jas mini K o j a ł ow i c z Miscellanea, p. 44, teigdamas, kad tokia geradarybė pirkliams skirta, bet apėjo schizmatikus, kurių, atkakliai Fotijo nuostatų besilaikančių, tarp rusinu buvo nemažai.