paprotys

Riterių garbės puota prieš karo žygį

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001aukstas

Kryžiuočių žygio metu Karaliaučiuje riterių garbės puota buvo nutraukta dėl anglų, škotų ir prancūzų vaidų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 146-147

Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė sa- duodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. singulis quatuor tempori­ bus tria talenta solvi debent capitulo su- prascripto etc [dvylika talentų vaško, vadinamų pūdais, iš mūsų Vilniaus pilies dvaro kiekvienais metais ke­ turiskart po tris talentus privalo aukščiau aprašytai kapitulai mokė­ ti]. Už tą dovį karalius įpareigoja ka­ pitulą, kad jo sielos išganymo dėlei nustatytomis dienomis būtų atlaiko­ mos mišios. Actum Vilnae, die domi­ nico infra octavas Ascensionis Chr. An­ no D-ni 1390. Sigillum appensile [ Aktuota Vilniuje, Kristaus Žengimo į dangų oktavoje, Viešpaties metais 1390. Prikabinamas antspaudas]. Ta privilegija buvo patvirtinta Žygi­ manto 11518 m. in conventu generali Brestensi [didžiajame Brastos kon­ vente]. Paneriai - tai palivarkas ir kalnai, pavadinimą tokį gavę nuo to, kad išsidėstę prie upės, kuri seniau buvo vadinta Nerimi, dabar Vilija (Panerys). Lietuvoj labai paplitęs pa­ protys gyvenvietes prie upių vadin­ ti, pridėjus prie upės pavadinimo priešdėlį -pa: pvz.: Paširvintys - nuo Širvintos upės; Pamerkys - nuo Mer­ kio upės; Pamusiai - nuo Musės upės; Panevėžys - nuo Nevėžio; Pa­ dubysis - nuo Dubysos. 39 Valenrodas didžiuoju magistru iš­ rinktas 1391 m. Verbų sekmadienį, tai yra kovo 12-ą, o mirė 1393 metų liepos 25-ą. 130 ## Puslapis 147 Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Ka­ raliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo už­ miršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių me­ tų žygį. Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. Tačiau netrukus Karaliaučiuje prasidėję anglų vaidai su škotais, Vilhelmo Douglo, įžymaus škoto, žuvu­ sio dvikovoje, mirtis, vėlei škotų nesutarimai su prancū­ zais - tai vis bloga lemiantys ženklai, kurie net didįjį ma­ gistrą privertė baigti karo puotą, kariuomenei dar nepasiekus pagonių šalies sienų. Toji armija kartu su į pa­ galbą atėjusiais Vytauto pulkais sudarė aniems laikams milži­ nišką ginkluotų žmonių minią - 46 00041. 1392 metų rugsėjo pirmąją didysis magistras su visomis pajėgomis sustojo prie­ šais Kauną ir ten, kaip buvo žadėta, suruošė atidėtas iškilmes, jau tokias prašmatnias ir prabangias, kokių prie jokio magist­ ro niekas nebuvo matęs. Tų anuomet garsių vaišių parengi­ mas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė maž­ ne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive'nų42.