Paprotys

Riterių garbės puota prieš karo žygį

1 teiginys1 įrašas1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 1 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 teiginių

t-001aukstas

Kryžiuočių žygio metu Karaliaučiuje riterių garbės puota buvo nutraukta dėl anglų, škotų ir prancūzų vaidų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 146-147

Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė saduodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. singulis quatuor temporibus tria talenta solvi debent capitulo suprascripto etc [dvylika talentų vaško, vadinamų pūdais, iš mūsų Vilniaus pilies dvaro kiekvienais metais keturiskart po tris talentus privalo aukščiau aprašytai kapitulai mokėti]. Už tą dovį karalius įpareigoja kapitulą, kad jo sielos išganymo dėlei nustatytomis dienomis būtų atlaikomos mišios. Actum Vilnae, die dominico infra octavas Ascensionis Chr. Anno D-ni 1390. Sigillum appensile [ Aktuota Vilniuje, Kristaus Žengimo į dangų oktavoje, Viešpaties metais 1390. Prikabinamas antspaudas]. Ta privilegija buvo patvirtinta Žygimanto 11518 m. in conventu generali Brestensi [didžiajame Brastos konvente]. Paneriai - tai palivarkas ir kalnai, pavadinimą tokį gavę nuo to, kad išsidėstę prie upės, kuri seniau buvo vadinta Nerimi, dabar Vilija (Panerys). Lietuvoj labai paplitęs paprotys gyvenvietes prie upių vadinti, pridėjus prie upės pavadinimo priešdėlį -pa: pvz.: Paširvintys - nuo Širvintos upės; Pamerkys - nuo Merkio upės; Pamusiai - nuo Musės upės; Panevėžys - nuo Nevėžio; Padubysis - nuo Dubysos. 39 Valenrodas didžiuoju magistru išrinktas 1391 m. Verbų sekmadienį, tai yra kovo 12-ą, o mirė 1393 metų liepos 25-ą. 130 ## Puslapis 147 Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Karaliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo užmiršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių metų žygį. Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. Tačiau netrukus Karaliaučiuje prasidėję anglų vaidai su škotais, Vilhelmo Douglo, įžymaus škoto, žuvusio dvikovoje, mirtis, vėlei škotų nesutarimai su prancūzais - tai vis bloga lemiantys ženklai, kurie net didįjį magistrą privertė baigti karo puotą, kariuomenei dar nepasiekus pagonių šalies sienų. Toji armija kartu su į pagalbą atėjusiais Vytauto pulkais sudarė aniems laikams milžinišką ginkluotų žmonių minią - 46 00041. 1392 metų rugsėjo pirmąją didysis magistras su visomis pajėgomis sustojo priešais Kauną ir ten, kaip buvo žadėta, suruošė atidėtas iškilmes, jau tokias prašmatnias ir prabangias, kokių prie jokio magistro niekas nebuvo matęs. Tų anuomet garsių vaišių parengimas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė mažne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive'nų42.