Aprašytas prūsų pilkapis turėjo akmenų aptvarą, žvaigždės pavidalo statinį ir pietų pusėje įrengtą vietą urnai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 374
Aplink visą pilkapį ratu eina didokų akmenų eilės, kurios sudarė tarytum viso statinio aptvarą; statinys buvo žvaigždės pavidalo, jos spindulius vaizduoja akmenų eilės, nukreiptos nuo viršūnės tiesiai į apačią. Vieta, kurioje stovėdavo urna, beveik visuomet yra pietų pusėje, priešais ugniaviete, skirtą deginti; vieta dailiai apdėta kyšančiais akmenimis ir gerai apsaugota, kad urnos viduje niekas nesugestų. Angą į šį rūsį uždaro milžiniškas akmeninis skydas (žiūrėk VIII lentelės« raidę).
Žemesnio luomo prūsų palaidojimuose urnos dažnai būdavo užkasamos laukuose ar miškuose, virš jų supilant smėlio kauburius be akmenų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 373
Be abejo, tai vėliau mirusių artimų velionio giminaičių arba drauge su juo sudegintų tarnų ir tarnaičių kapai. Žemesnio luomo žmonių palaidojimai buvo be tokių solidžių statinių. Urnas su pelenais labai dažnai pakasdavo žemėje plikame lauke arba miškuose ir virš jų supildavo daugiau ar mažiau iškilius kauburius iš smėlio, be jokių akmenų.
Narbutas spėjo, kad kai kurie prūsų pilkapiai naudoti kaip šeimos kapai, iš anksto numatant vietas vėliau mirsiantiems šeimos nariams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 373
Urnas su pelenais labai dažnai pakasdavo žemėje plikame lauke arba miškuose ir virš jų supildavo daugiau ar mažiau iškilius kauburius iš smėlio, be jokių akmenų. Pagaliau atrodo, kad kai kurie iš tų pilkapių būdavo naudojami kaip visos šeimos kapai; pradedant juos pilti, būdavo galvojama apie vietas šeimos nariams, mirsiantiems vėliau6. Apie tai, kad, anot Vulfstano pasakojimo, senovės prūsai, panaudodami kažkokį dirbtinį šaldymą, mokėdavo keletą mėnesių išlaikyti namuose mirusių žmonių kūnus, bus rašoma kitame šio veikalo tome.
Prūsų pilkapiai buvo įvairūs, nelygu kokio luomo miręs asmuo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 372
Prūsų pilkapiai buvo įvairūs, nelygu kokio luomo miręs asmuo. Žymiausius laidojo ant kalnelių, greta jų namų. Net pati jų forma rodo tam tikrą jų ryšį su mirusiųjų padėtimi ir aukštomis pareigomis.