Paprotys

„Prikeltuvių“ ir jaunamarčios apdovanojimo paprotys

3 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001

Per prikeltuves svočia perrengdavo jaunamarčią ištekėjusios moters aprėdu.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 120 (PDF 118)

Kaip „anoje šalyje“ piršlys buvo pirmas, taip dabar čia svočia: turi suruošti vadinamas „prikeltuves“ . Svočia prašo į svirną jau- namarčią ir jos naujus šeimininkus, griežikai ir jaunimas patys atei- na. Ji aprėdo jaunamarčios galvą jau nebe kaspinu ir rūtų vainiku, bet ištekėjusios moters aprėdu. Veidas jos pusračiu apsuptas bal- tais čipkaus kvoldeliais.

t-002

Per prikeltuves jaunamarčia turėdavo apdovanoti vyro šeimą, brolius, griežikus ir kitus dalyvius savo rankų gaminiais.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 120 (PDF 118)

Atėjo sunki valanda jaunamarčiai: ji turi apdovanoti daugelį žmonių savo rankų gaminiais. Ji apdovanoja anytą, vyro motiną, duodamą jai apsiaustą ir sijoną, vadinasi, aprėdo visą. Uošviui, vy- ro tėvui, duoda ar pasiūtą apsiaustą, ar tik medžiagą apsiaustui; mošėms, vyro seserims, ir dieveriams, vyro broliams, duoda po dro- bės stuomenį; du kraičvežiu jau apdovanoti. Šiandien visiems bro- liams ir griežikams tenka po rankšluostį, o piršliui stuomuo. Reikėjo būti ar turtingai, ar ilgai pamergavusiai, kad ištekti šioms, įėjusioms į paprotį, dovanoms.

t-003

Tuo baigdavosi svočios pietūs.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 121 (PDF 119)

Tuo baigiasi svočios pietūs. Lieka neprivalomas piršlio korimas dėl melagystės.