Senovės prūsų papročiu prisiekiantysis laikydavo dešinę ranką prie savo gerklės. Kaip liudija Hartknochas (p. 548), šis paprotys dar ilgai gyvavo kryžiuočių valdomoje Prūsijoje, nes ši religinė apeiga sutvirtindavo priesaiką labiau nei pirštų padėjimas ant Evangelijos. Tokio pat I autinio papročio laikytasi ir kituose lietuvių genties tautų krašI uose, kurie atsidūrė svetimųjų valdžioje.