Prekybos sutarčių, saugumo garantijų ir pirklių judėjimo laisvės praktika
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Valdant Švitrigailai, Vilniaus miestietis Bomannas, tikriausiai garsus pirklys, prekiavo su Gdans ku8. 8 Iki mūsų laikų Slaptajame Karaliau čiaus archyve išliko didžiojo kuni gaikščio Švitrigailos laiškas, kuriame didžiojo magistro prašo saugumo ga rantijų Bomannui, Vilniaus gyvento jui, vykstančiam į Gdanską su pre kybiniais reikalais.
Vasario pradžioje Didžiojo Naugardo bojarinai Ivanas Jermoliničius ir Chariničius Vilniuje sudarė su Švitrigaila sutartį dėl abipusio saugumo ir prekybos laisvės.
Volumes gyventojai, jausdami karaliui antipatiją dėl trukdymo laisvai išpažinti savo tikėjimą ir dėl rusų apeigų cerkvių pakeitimo katalikiškomis bažnyčiomis, anaiptol nebuvo palankūs lenkams, o Švitrigailai šis žygis buvo ganėtinai sėkmingas, taigi karalius, negalėdamas nieko jam patarti, sudarė su juo ilgalaikes paliaubas. Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pirmomis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo garantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.
8 Iki mūsų laikų Slaptajame Karaliaučiaus archyve išliko didžiojo kunigaikščio Švitrigailos laiškas, kuriame didžiojo magistro prašo saugumo garantijų Bomannui, Vilniaus gyventojui, vykstančiam į Gdanską su prekybiniais reikalais. Id. Ibid. 9 Kotzebue Switrigail, p. 83, cituoja Slaptajame archyve esantį Švitrigailos laišką didžiajam magistrui, rašytą iš Trakų, trečiadienį prieš Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų, tai yra, 1432 metų rugpjūčio 13 dieną. Jame pasakoja, kad „pasiunčiau nuo savęs maloningąjį poną Konradą, Vroclavo vyskupą, mylimą brolį, pageidaudamas, kad didysis magistras lieptų jį palydėti į Kistriną ir pasiteirauti kunigaikščio Štolpenskio, ar minėtasis vyskupas turįs ar neturįs dėl ko nuogąstauti iš jo ir tų, kurie jam pavaldūs, pusės?" Tame pačiame laiške Švitrigaila prideda prašymą: „kad Vroclavo gyventojams duotų garantiją vykti per Ordino žemes, kad jie galėtų laisvai ir nevaržomai keliauti su savo prekėmis, kadangi mums rodo daug palankumo".