t-001vidutinis
Budlafla senuosiuose šve dų įstatymuose būdavo vadinamas šaukimas į teismą papras tosiose bylose, panaudojant lazdą, kuri buvo praminta žinių arba pranešėjo, pasiuntinio lazda. Šią lazdą su išdegintu iš abie jų pusių ženklu teisėjas išsiųsdavo skirtingą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 417
Budlafla senuosiuose šve dų įstatymuose būdavo vadinamas šaukimas į teismą papras tosiose bylose, panaudojant lazdą, kuri buvo praminta žinių arba pranešėjo, pasiuntinio lazda. Šią lazdą su išdegintu iš abie jų pusių ženklu teisėjas išsiųsdavo skirtingą atskiriems terito rijos gyventojams, kad žinia apie įvykį ir kartu įspėjimas būti pasiruošusiems pasklistų aplinkui. Šitaip būdavo paskelbiami ne vien teismai, bet ir be skirtumo visokios viešosios sueigos; ten turėdavo būti svarstomi kokie nors neeiliniai klausimai arba bylos. Ši pranešėjo lazda būdavo pažymėta priklausomai nuo dalyko, kuris turėdavo būti svarstomas sueigoje, kaip an tai, jeigu tikėjimo dalykas, - mediniu kryžiumi; jeigu žmogžu dystė, - medine strėle arba kirviu).