Narbutas Patelo garbei laikomą numirėlio kaukolę siejo su dievu Patelu, kurio stabą lokalizavo Romovės šventykloje, Perkūno dešinėje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 111
Patelas (Patelo)\nSkraidančių oro dvasių dievas, savitas aukščiausiosios ka\ntegorijos angelas. Kitaip jį vadinę Pateno, Potelo. Savo stabą\njis turėjo didžiojoje Romovės šventykloje, Perkūno dešinėje.\nJo garbei kiekvienas namuose laikydavo numirėlio kaukolę.\nLasickis jį žino kaip Algį (Algis).
Narbutas teigia, kad lietuvių kalboje Potalas reiškia mirties patalą, neštuvus, ant kurių neša mirusiuosius, katafalką, antikinį Bustum. Tik riausiai šio dievo globojami buvo laužai, ant kurių degindavo numirėlius, o jų vėles dievas pernešdavo į amžiną buveinę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 111
Lietuvių kalboje Potalas reiškia mirties patalą, neštuvus,\nant kurių neša mirusiuosius, katafalką, antikinį Bustum. Tik\nriausiai šio dievo globojami buvo laužai, ant kurių degindavo\nnumirėlius, o jų vėles dievas pernešdavo į amžiną buveinę. Čio\nnykščiams kaimiečiams Poteliszka yra naktinis drugys, Falena\nįnori; jų manymu, jo pavidalu pasirodąs tas mirties angelas,\npagrobiantis vėlę.