t-001vidutinis
Prie Strėvos upės Trakų paviete žemaičių būriai iš pasalų apsupo kryžiuočius ir, prikirtę medžių, užvertė jiems kelią.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau atsitraukiant jo laukė nauji pavojai: mat jų kariaunai prisiartinus prie Strėvos upės Trakų paviete, tankiame miške iš pasalų juos apsupo žemaičių būriai ir, prikirtę medžių, 54 Stryjkowski, p. 464, aiškiai nurodo, kad Švitrigaila pilies užėmimo dėlei turėjo būti pasinaudojęs rusų vienuolių, vadintų „čiornais", išdavyste; tačiau čia ateina į galvą mintis, kad „čiornų" (prasčiokai) vardu buvo vadinama ir rusų gyventojų prastuomenė, kurių nemažai anuomet buvo Vilniuje. „MepHbie a k d a h" , „cziomyje ludi" - taip buvo vadinamas Rusios miestuose pats žemiausias miestiečių sluoksnis. Žr. Rakowiecki Prawda Ruška, T. I, p. 108. Dar žr. CAOBapb TeorpcKpuv p c k u ü PoccuücKaro rocyqapcmßa, coópcLH H biu A(panacheM h UįeKamoBbiM b, MocKBa, 1805, 4to, prie žodžio Pskov, kur autorius nurodo: „...a nocAeAHHe b MeiųaHCTBe 6biAH nepHbie a k >a h , b HHCAe k o h x b HaxoAHAHCb Bee xcHByujHe b ropoAe xyAOxcHHKH, peMecAeHHHKH h paöoTHbie a i o a h [ o žemiausi tarp miestiečių buvo čiornyje liūdi (prastuomenė), kuriems priklausė visi mieste gyvenantys dailininkai, amatininkai ir darbininkai]. Galbūt Strijkovskis, skaitydamas rusų-lietuvių metraščius, bus vienus su kitais supainiojęs. 138 ## Puslapis 155 Il KNYGA jais užvertė kelią. Kryžiuočiai, išlikę gyvi, turėjo už tai būti dėkingi Burgundijos šauliams, kurių taikliais šūviais ir nepaprasta narsa buvo atremtas puolimas ir kurie be atodairos kaudamiesi, nors daug savųjų praradę, gelbėjo nuo pražūties likusią kariauną.