1896 m. susikūrusi Lietuviškoji socialdemokratų partija leido savo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
Katalikiškos pakraipos spauda daugiausia dėmesio skyrė priešinimuisi rusinimo politikai, bet, laikydamasi bendrosios Bažnyčios doktrinos, užėmė lojalias pozicijas caro valdžios atžvilgiu. Populiariausiu tapo nuo 1896 m. leistas „Tėvynės sargas“, kurio spiritus movens buvo tuomet jaunas kunigas Juozas Tumas (Vaižgantas), vėliau garsus rašytojas, tolerancijos ir geranoriškumo įsikūnijimas. Savo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis leido ir pirmoji su lietuvių tautiniu sąjūdžiu susijusi politinė partija – Lietuviškoji socialdemokratų partija, susikūrusi 1896 m.
Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis telkė tautinio sąjūdžio jėgas ir kėlė lietuvių kultūrinių bei švietimo teisių reikalavimus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.
„Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kritikavo caro režimą ir rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
V. Kudirka rašė poeziją, sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“ ir jam melodiją – šis kūrinys taps Lietuvos himnu. „Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu. Jame spausdinta gero lygio grožinė literatūra, poezija, originali ir verstinė, populiarūs mokslo straipsniai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
„Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu. Jame spausdinta gero lygio grožinė literatūra, poezija, originali ir verstinė, populiarūs mokslo straipsniai. Ta pati redakcija leido ir kaimiečiams skirtą laikraštį „Ūkininkas“.
Po trejų metų sustojusi „Aušra“ išplėtė lietuvių tautinio ugdymo tęsėjų gretas, kurios ėmė leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
Ši idėja įplieskė lietuvybės branduolinio užtaiso grumėjimą. Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir finansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas išplėtė, jie ėmė rengti ir leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba. 1889–1890 m. lietuviškasis sąjūdis ir spauda diferencijavosi į dvi kryptis: pasaulietinę – liberaliąją ir katalikiškąją – konservatyviąją.
Sustojusi „Aušra“ išplėtė savarankiškos lietuvių tautos ugdymo tęsėjų gretas ir paskatino naujus lietuviškus periodinius leidinius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
Ši idėja įplieskė lietuvybės branduolinio užtaiso grumėjimą. Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir finansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas išplėtė, jie ėmė rengti ir leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba. 1889–1890 m. lietuviškasis sąjūdis ir spauda diferencijavosi į dvi kryptis: pasaulietinę – liberaliąją ir katalikiškąją – konservatyviąją.
1883 m. Rytprūsiuose pradėta leisti „Aušra“ buvo pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas periodinis leidinys lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.