1896 m. susikūrusi Lietuviškoji socialdemokratų partija leido savo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
Katalikiškos pakraipos spauda daugiausia dėmesio skyrė priešinimui-\nsi rusinimo politikai, bet, laikydamasi bendrosios Bažnyčios doktrinos, \nužėmė lojalias pozicijas caro valdžios atžvilgiu. Populiariausiu tapo nuo \n1896 m. leistas „Tėvynės sargas“, kurio spiritus movens buvo tuomet jau-\nnas kunigas Juozas Tumas (Vaižgantas), vėliau garsus rašytojas, toleranci-\njos ir geranoriškumo įsikūnijimas. \nSavo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis leido ir pirmoji su lietuvių \ntautiniu sąjūdžiu susijusi politinė partija – Lietuviškoji socialdemokratų \npartija, susikūrusi 1896 m.
Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis telkė tautinio sąjūdžio jėgas ir kėlė lietuvių kultūrinių bei švietimo teisių reikalavimus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.
„Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kritikavo caro režimą ir rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
V. Kudirka \nrašė poeziją, sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“ ir jam melodiją – šis kūri-\nnys taps Lietuvos himnu. „Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, \nkartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, \nkritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės \nlietuvių kalbos formavimu. Jame spausdinta gero lygio grožinė literatūra, \npoezija, originali ir verstinė, populiarūs mokslo straipsniai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
„Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu. Jame spausdinta gero lygio grožinė literatūra, poezija, originali ir verstinė, populiarūs mokslo straipsniai. Ta pati redakci- ja leido ir kaimiečiams skirtą laikraštį „Ūkininkas“.
Po trejų metų sustojusi „Aušra“ išplėtė lietuvių tautinio ugdymo tęsėjų gretas, kurios ėmė leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
Ši idėja įplieskė lietuvybės \nbranduolinio užtaiso grumėjimą. \nNors po trejų metų „Aušra“ dėl \nvidinių idėjinių nesutarimų ir fi-\nnansinių sunkumų sustojo ėjusi, \nlietuvių kaip savarankiškos tautos \nugdymo darbo tęsėjų gretas iš-\nplėtė, jie ėmė rengti ir leisti nau-\njus periodinius leidinius lietuvių \nkalba. 1889–1890 m. lietuviškasis \nsąjūdis ir spauda diferencijavosi į \ndvi kryptis: pasaulietinę – libera-\nliąją ir katalikiškąją – konservaty-\nviąją.
Sustojusi „Aušra“ išplėtė savarankiškos lietuvių tautos ugdymo tęsėjų gretas ir paskatino naujus lietuviškus periodinius leidinius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 119
Ši idėja įplieskė lietuvybės \nbranduolinio užtaiso grumėjimą. \nNors po trejų metų „Aušra“ dėl \nvidinių idėjinių nesutarimų ir fi-\nnansinių sunkumų sustojo ėjusi, \nlietuvių kaip savarankiškos tautos \nugdymo darbo tęsėjų gretas iš-\nplėtė, jie ėmė rengti ir leisti nau-\njus periodinius leidinius lietuvių \nkalba. 1889–1890 m. lietuviškasis \nsąjūdis ir spauda diferencijavosi į \ndvi kryptis: pasaulietinę – libera-\nliąją ir katalikiškąją – konservaty-\nviąją.
1883 m. Rytprūsiuose pradėta leisti „Aušra“ buvo pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas periodinis leidinys lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.