c-172776Citatos
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 367
Kaip tik dėl to, artėjant gyvenimo\npabaigai, užleisdavo ir savo pačių nagus, visai jų nebetrum-\npindavo. Jaunesni žmonės, juos kirpdami, niekad nenumes-\ndavo nuokirpų ant žemės, bet visuomet, stropiausiai surinkę,\nsviesdavo į ugnį, nes būta fantastiškos nuomonės, jog bus nau\ndingi po mirties, kadangi sudegę ugnyje su dūmais pakils į aukš\ntybes ir ten kiekvienas juos atras. O jeigu nukirpti nagai būtų\nišmėtyti čia, žemėje, tai mirusiojo vėlė, negalėdama be jų ap- }\nsieiti, neišvengiamai turėtų ieškoti, kol surastų visus iki ma\nžiausios nuokirpos.