t-001vidutinis
Deginti mirusiųjų kūnus buvo įprasta sekant graikų, ro mėnų, skandinavų ’ ir kai kurių slavų kilčių papročiu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 364
Deginti mirusiųjų kūnus buvo įprasta sekant graikų, romėnų, skandinavų ’ ir kai kurių slavų kilčių papročiu. Šis paprotys, kurio užuomazga kilusi iš indų, lietuvių buvo apribotas tiek, kad paskutiniais stabmeldystės amžiais taikytas tik žymesniems žmonėms laidoti. Ant laidotuvių laužo su mirusiojo kūnu būdavo kraunama viskas, kas velionio gyvenime buvo malonaus arba reikalingo ar buvo jo puošmena.