t-001vidutinis
Teodoro Narbuto pasakojime Algirdas krikštą atidėliojo iki paskutinės gyvenimo valandos, kai kunigas Dovydas jį pakrikštijo, kad jis išpirktų savo nuodėmes.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 229
Algirdas iki tos paskutinės dienos nebuvo apkrikštytas, tik išlikdamas katechumenu viešose pamaldose buvo vadinamas rusų dvasininkų minimu, savo uošvio, Aleksandro, vardu, betgi krikštą atidėliojo iki paskutinės savo gyvenimo valandos, kad tuo sakramentu išpirktų savo nuodėmes ir stotų prieš Dievą tarsi iš naujo gimęs ir išrišimo vandeniu nupraustas. Taigi didžiosios kunigaikštienės Julijonos nuodėmklausys kunigas Dovydas suskubo suteikti sergančiam Algirdui šventąjį krikštą, - galimybę dalyvauti Dievo avinėlio puotoje.