t-001vidutinis
Narbutas aiškina, kad lietuviai prieš mirtį reikalaudavo laidotuvių apeigų, nes rūpinosi vėlės likimu ir bijojo dievų keršto.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Spręsdami iš viso to, ką iki šiol pateikėme apie pomirtinį gyvenimą, negalime abejoti, kad lietuviai tikėjo sielos nemirtingumu, bet šis prietarais aplipęs tikėjimas buvo priežastis daugybės prietaringų nuomonių apie būsimą pomirtinę sielos būklę. Įsitikinę, kad ateinantis gyvenimas bus atpildas ir bausmė, jie nepaprastai rūpindavosi būsimu vėlės likimu, todėl prieš mirtį reikalaudavo iš giminaičių, kad tie stropiai atliktų laidotuvių apeigas ir per žynius ieškotų priemonių laimingam amžinajam gyvenimui pasiekti. Mirštančiųjų reikalavimai būdavo šventi, nes priešingu atveju neišvengiamai grėsė dievų kerštas, kurio Poklius tuomet nebūtų atsisakęs įvykdyti.