Milžinkapių ir pilkapių pylimas žymiems mirusiesiems
3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Narbutas pilkapių pylimą ant žymių žmonių pelenų sieja su daugeliui antikinių tautų pažįstamu milžinkapių pylimo papročiu. Narbutas rašo, kad lietuvių genties tautų kraštuose vietomis matoma aukštų pilkapių, o Lietuvoje jie randami labai retai. Paga liau atrodo, kad kai kurie iš tų pilkapių būdavo naudojami kaip visos šeimos kapai; pradedant juos pilti, būdavo galvoja ma apie vietas šeimos nariams, mirsiantiems vėliau6.
Vis dėlto iki šiol ypač garbinami pilka\npiai, supilti ant žymių žmonių pelenų.\nŠitokių aukštų milžinkapių pylimo paprotys buvo pažįsta\nmas daugeliui antikinių tautų. Homeras mini jį kaip bendrą\ngraikams ir trojėnams.
Kraštuose, kur gyveno lietuvių genties tautos, vienur kitur matoma kai kada gana aukštų, nors ne taip dažnai pasitaikan čių pilkapi ų. Lietuvoje pilkapiai randami labai retai, dažnai sly pi giliai po žeme ir aptinkami dažniausiai atsitiktinai, kasant že mę*. Latviai savo krašte iki šiol rodo didelius pilkapius, ku riuos savo padavimuose apie milžinus arba didelius žmones vadina milžinkapiais, M ilsu Kappi.
Paga liau atrodo, kad kai kurie iš tų pilkapių būdavo naudojami kaip visos šeimos kapai; pradedant juos pilti, būdavo galvoja ma apie vietas šeimos nariams, mirsiantiems vėliau6.
Urnas su pelenais labai dažnai pakasdavo žemė je plikame lauke arba miškuose ir virš jų supildavo daugiau ar mažiau iškilius kauburius iš smėlio, be jokių akmenų. Paga liau atrodo, kad kai kurie iš tų pilkapių būdavo naudojami kaip visos šeimos kapai; pradedant juos pilti, būdavo galvoja ma apie vietas šeimos nariams, mirsiantiems vėliau6. Apie tai, kad, anot Vulfstano pasakojimo, senovės prūsai, panaudodami kažkokį dirbtinį šaldymą, mokėdavo keletą mė nesių išlaikyti namuose mirusių žmonių kūnus, bus rašoma kitame šio veikalo tome.