Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Paprotys

Miestiečių bendruomenės dalyvavimas miesto finansų tvarkyme

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Bendruomenės prisiekusieji dažnai buvo kviečiami į tarybos posėdžius ir į jų nuomonę buvo atsižvelgiama.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 293

Bendruomenės prisiekusieji dažnai buvo kviečiami į tarybos posėdžius ir į jų nuomonę buvo atsižvelgiama. Regis, nebuvo reglamentuojama, kada taryba turi derinti veiksmus su bendruomenės prisiekusiaisiais, kada ne. Tai, matyt, iš dalies priklausė nuo tarybos ir miestiečių bendruomenės pajėgumo santykio konkrečiu metu, nuo jų santykių kokybės.
t-002vidutinis

1557 m. vaito, tarybos, suolininkų ir bendruomenės prisiekusiųjų bendru sutarimu (unamini eonsensu) tarybos posėdyje buvo priimtas nedidelis vilkieras dėl naktinės sargybos mieste organizavimo.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 293

1557 m. vaito, tarybos, suolininkų ir bendruomenės prisiekusiųjų bendru sutarimu (unamini eonsensu) tarybos posėdyje buvo priimtas nedidelis vilkieras dėl naktinės sargybos mieste organizavimo. 1558 m. tokiu pat būdu nutarta, kad karčemininkų sąrašas turi būti atiduodamas Kauno paseniūniui (jis administravo karčemų mokesti) ne iš prievolės, bet iš geros valios. Tais pačiais metais taryba, suolininkai ir bendruomenė vėl kartu sprendė dėl pastočių mokesčio, taip pat rinko miesto mokesčių rinkikus.