Narbutas teigė, kad Perkūnui skirta maldelė buvo išrašyta runomis ant paminklų prie Penės upės tarp Elbės ir Oderio. Audros, griaustiniai, krušos, žaibai buvo galingi veiksniai, palaikę didelę Perkūno pykčio baimę.
Paltu messu (paltį mėsos. - R. J.) reiškia pusę kiaulės skerdienos kartu su riebalais, įprastinę romėnų ir lietuvių auką, kurią kaimiečiai atnašauja dievams. Si maldelė buvo labai iškilminga ir visiems žinoma, ji rasta išrašyta runomis ant paminklų prie Penės upės, tarp Elbės ir Oderio, krašte, apgyventame vilkijų ir veletabų, kuriame anksčiau gyveno herulai. Užrašo žodžiai buvo tokie: Perkun. Devvajte. ne. muskis. und man'.
Audros, griaustiniai, krušos, žaibai buvo galingi veiksniai, palaikę didelę Perkūno pykčio baimę. Kartais, tikriausiai kaip apgavikiškus monus, žmonėms rodydavo baisias gyvates, slibinus, pabaisas, baidykles ir panašias baisybes. Išgirdę griaudžiant, seni prūsai sakydavo: „Dievų karalius kalbasi su vyriausiuoju žyniu“5.