Paprotys

Maldelė ir lašinių palties auka Perkūnui

2 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Narbutas teigė, kad Perkūnui skirta maldelė buvo išrašyta runomis ant paminklų prie Penės upės tarp Elbės ir Oderio. Audros, griaustiniai, krušos, žaibai buvo galingi veiksniai, palaikę didelę Perkūno pykčio baimę.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas teigė, kad Perkūnui skirta maldelė buvo išrašyta runomis ant paminklų prie Penės upės tarp Elbės ir Oderio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Paltu messu (paltį mėsos. - R. J.) reiškia pusę kiaulės skerdienos kartu su riebalais, įprastinę romėnų ir lietuvių auką, kurią kaimiečiai atnašauja dievams. Si maldelė buvo labai iškilminga ir visiems žinoma, ji rasta išrašyta runomis ant paminklų prie Penės upės, tarp Elbės ir Oderio, krašte, apgyventame vilkijų ir veletabų, kuriame anksčiau gyveno herulai. Užrašo žodžiai buvo tokie: Perkun. Devvajte. ne. muskis. und man'.
t-002vidutinis

Audros, griaustiniai, krušos, žaibai buvo galingi veiksniai, palaikę didelę Perkūno pykčio baimę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Audros, griaustiniai, krušos, žaibai buvo galingi veiksniai, palaikę didelę Perkūno pykčio baimę. Kartais, tikriausiai kaip apgavikiškus monus, žmonėms rodydavo baisias gyvates, slibinus, pabaisas, baidykles ir panašias baisybes. Išgirdę griaudžiant, seni prūsai sakydavo: „Dievų karalius kalbasi su vyriausiuoju žyniu“5.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—24