Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Paprotys

Lūšio ar lokio nagų dėjimas prie deginamo kunigaikščio ar didiko kūno

1 teiginys1 įrašas0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Ir jeigu kurio nors lietuvių kunigaikščio ar didiko kūną deginda vo, tai prie jo dėdavo lūšio ar lokio nagus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 507

Ir jeigu kurio nors lietuvių kunigaikščio ar didiko kūną deginda­ vo, tai prie jo dėdavo lūšio ar lokio nagus. Mat tikėjo, kad atei­ sianti teismo diena, ir įsivaizdavo, kad ateisiąs dievas; kurs, ant aukšto kalno sėdėdamas, teisiąs gyvuosius bei mirusiuosius. O į tą kalną be tų lūšies ar lokio nagų būsią sunku įkopti. Ir dėl to prie jų dėdavo tuos nagus, su kuriais jie turėsią įkopti į tą kal­ ną ir stoti Dievo teisman.