paprotys

Linijinė taktika karyboje

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001

XVII a. antroji pusė ir visas XVIII a. buvo linijinės taktikos epocha karyboje.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 141

XVII a. antroji pusė bei visas xviii a. tai linijinės taktikos epocha karyboje. Nuo xvut a. pradžios batalionus imta rikiuoti į keturias eiles, o nuo amžiaus vidurio padalinio rikiuotės gylis sumažėjo iki trijų eilių, kad kuo daugiau kareivių galėtų vienu metu šaudyti.

t-002vidutinis

Linijinėje taktikoje kariai šaudydavo nesitaikydami, o mažą taiklumą kompensuodavo salvėmis ir kulkų gausa.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 141

Kariai šaudydavo nesitaikydami, tiesiog nu- kreipdami šautuvus į priešą. Taikytis buvo be- prasmiška dėl dūmų sienos, kuri uždengdavo liniją po pirmosios salvės taip pat dėl netaiklių ginklų. Mažą taiklumą kompensuodavo kulkų gausa šaudant salvėmis ir tai, kad priešas stovė- davo tankiojoje rikiuotėje

t-003

Linijinei taktikai reikėjo gana lygios vietovės, nes miškingoje ar raižytoje vietovėje pėstininkams buvo sunku išlaikyti lygiavimą.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 141

Linijinei taktikai netikdavo bet kokia vietovė, ji turėjo būti gan lygi. Pėstininkams judant skleistinėse rikiuotėse miškinga arba rai- žyta vietove neįmanoma išlaikyti reikiamo lygiavimo. Batalionams praradus rikiuotę, vienose vietose atsirastų dideli tarpai tarp pada- linių, kitur - kariai susigrūstų. Į tarpus gali lengvai įsiveržti priešas, o susigrūdę kariai trukdytų vieni kitiems šaudyti.

t-004vidutinis

Linijinės taktikos puolime ilgos linijos artėdavo prie priešo pozicijų ir efektyvios ugnies nuotolyje derindavo šaudymą su judėjimu.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 141

Puolimo metu ilgos linijos artėdavo prie priešo pozicijų. Suėjus į efektyviosios ugnies nuotolį, puolantieji galėjo sustoti, pasilygiuoti ir judėti, derindami šaudymą su judėjimu į priekį. Kartais pėsti- ninkai puldavo neatidengdami ugnies. Viena iš mūšyje dalyvau- jančių pusių galiausiai prarasdavo savitvardą ir imdavo trauktis. Siekdama išvengti visiško sutriuškinimo, pralaimėjusi linija turė- davo atsitraukti už savų pajėgų antrosios linijos, persitvarkyti už šios priedangos. Kavalerija sparnuose tuo pačių metu stengdavosi | sutriuškinti arba priversti pasitraukti iš mūšio lauko priešo raite- lius, kad po to galėtų užpulti priešo pėstininkus iš flango arba iš užnugario.