paprotys

Lietuvonio, Srūčio-Mėletėlės ir Gulbio aukojimo bei nusilenkimo praktikos

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas Lietuvonį apibūdino kaip lietaus dievaitį, kuriam kaip auka būdavusios atnašaujamos įvairiaplunksnės baltai raibos vištos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 165

Tuo labiau kad nežinome kitų senovės tautų panašios religinės mo ralės pavyzdžių. Lietuvonis (Lieth u wanis) Lietaus dievaitis; tas, kuris švelniu lietumi reikiamu metu nudžiugina gamtą. Kaip auka jam buvo atnašaujamos įvairi ap- lunksnės, baltai raibos vištos.

t-002vidutinis

Narbutas aiškino, kad Gulbis žemaičių tarme reiškia garbintiną, o Gulbintas - pagirtą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 167

Senovės latvių panašios asmeninės dvasios vadinosi Lul- kis . Kronikos taip pat pasakoja, kad šioms dievybėms vyrai at našaudavę gaidžius, moterys - vištas. Gulbis žemaičių tarme reiškia garbintiną, kaip Gulbintas - pagirtą.