Viešas lietuvių kalbos vartojimas ir lietuviškų pamaldų reikalavimai bažnyčiose kėlė lenkiškai kalbančiųjų opoziciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 122
Lietuvių tautinis atgimimas, laikęs savo priešu caro režimą, netrukus atrado dar vieną – lenkų polonizatorius. Jau ne vienos šeimos kalbėjimas lietuviškai viešai, pamaldų lietuvių kalba reikalavimai bažnyčiose kėlė len- kiškai kalbančiųjų opoziciją. Dvarininkai, gindamiesi nuo „litvomanijos“, vis labiau tolo nuo lietuviškai kalbančių kaimo gyventojų, o tautiškai ne- susipratę kunigai jau rimtai kirtosi su lietuvių aspiracijomis.
Būsimų tautininkų grupuotė apie Antano Smetonos redaguojamą „Viltį“ kartu su krikščionimis demokratais kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 124-125
Iš lietuvių grupuočių stipriausias pozicijas įgijo krikščionys demokratai, daugiausia katalikų dvasininkai, apsisprendę pritarti etninių lietuvių tauti- niam sąjūdžiui, galėję veikti per Bažnyčią, jos globojamas kultūros ir švie- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 125 timo organizacijas, gausią spaudą. Daugiausia dėmesio jie skyrė katalikišką doktriną atitinkančiai lietuvių kultūrinei ir visuomeninei veiklai. Kartu su būsimų tautininkų, susispietusių apie „Vilties“ žurnalą, redaguojamą Anta- no Smetonos, grupuote kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, neretai ta kova virsdavo lenkų ir lietuvių muštynėmis.
Viešas kalbėjimas lietuviškai ir lietuviškų pamaldų reikalavimai bažnyčiose kėlė lenkiškai kalbančiųjų opoziciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 122
Lietuvių tautinis atgimimas, laikęs savo priešu caro režimą, netrukus atrado dar vieną – lenkų polonizatorius. Jau ne vienos šeimos kalbėjimas lietuviškai viešai, pamaldų lietuvių kalba reikalavimai bažnyčiose kėlė len- kiškai kalbančiųjų opoziciją. Dvarininkai, gindamiesi nuo „litvomanijos“, vis labiau tolo nuo lietuviškai kalbančių kaimo gyventojų, o tautiškai ne- susipratę kunigai jau rimtai kirtosi su lietuvių aspiracijomis.
Krikščionys demokratai ir būsimi tautininkai kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 124-125
Iš lietuvių grupuočių stipriausias pozicijas įgijo krikščionys demokratai, daugiausia katalikų dvasininkai, apsisprendę pritarti etninių lietuvių tauti- niam sąjūdžiui, galėję veikti per Bažnyčią, jos globojamas kultūros ir švie- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 125 timo organizacijas, gausią spaudą. Daugiausia dėmesio jie skyrė katalikišką doktriną atitinkančiai lietuvių kultūrinei ir visuomeninei veiklai. Kartu su būsimų tautininkų, susispietusių apie „Vilties“ žurnalą, redaguojamą Anta- no Smetonos, grupuote kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, neretai ta kova virsdavo lenkų ir lietuvių muštynėmis.