Paprotys

Lenkų kalbos pasirinkimas LDK protestantiškoje ir politinio elito raštijoje

2 teiginiai1 įrašas2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

LDK politinis elitas nesulaukė lietuviakalbės kultūrinės programos ir rinkosi lenkakalbę raštijos tradiciją.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 61

Reformacija tapo nauju lenkėjimo postūmiu. Radvila Juodasis 1563 m. teigė, kad Bibliją reikia versti į lenkų (o ne į kokią kitą) kalbą dėl to, kad „būtų liaudžiai suprantama“. Nors radosi ir lietuviakalbė raštijos tradicija, LDK visuomenės politinis elitas lietuviakalbės kultūrinės programos nesulaukė ir rinkosi lenkakalbę. Lietuvių kalbą išlaikė tik smulkioji bajorija, o tvirčiausiai – valstiečiai.
t-002vidutinis

Lietuvos istorijos autoriai Reformaciją apibūdina kaip naują LDK lenkėjimo postūmį.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 61

Reformacija tapo nauju lenkėjimo postūmiu. Radvila Juodasis 1563 m. teigė, kad Bibliją reikia versti į lenkų (o ne į kokią kitą) kalbą dėl to, kad „būtų liaudžiai suprantama“. Nors radosi ir lietuviakalbė raštijos tradicija, LDK visuomenės politinis elitas lietuviakalbės kultūrinės programos nesulaukė ir rinkosi lenkakalbę. Lietuvių kalbą išlaikė tik smulkioji bajorija, o tvirčiausiai – valstiečiai.