Santrauka
Svietas, į kuopas suėjęs, rinko dorus, išmintingus ir viso prityrusius vyrus ūkės lietai rėdyti. Odino mokslas įsakė svietui vaikščioti į kuopas ir sueimus, kad ten teirautųsi ūkės reikalų. Šaltinyje minimos ir kitos su šia praktika susijusios detalės.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: politinė praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Į kuopas suėjęs svietas rinkdavo dorus, išmintingus ir patyrusius vyrus ūkės reikalams tvarkyti. | c-001 c-004 | |
| t-005 Odino mokslas įsakė svietui vaikščioti į kuopas ir sueimus, kad ten teirautųsi ūkės reikalų. | c-002 | |
| t-006 Kilus didelėms karėms, kareiviai pakeldavo narsų ir kantrų vyrą karvedžiu, kurio turėjo klausyti visa kariuomenė. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Į kuopas suėjęs svietas rinkdavo dorus, išmintingus ir patyrusius vyrus ūkės reikalams tvarkyti.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Mirus pačiam kūrėjų kūrėjui, tie kunigai pakėlė tarp savęs vieną į senojo vietą, taip pat senelį, 70 ar 80 metų turintį, ir į tą jų darbą svietas nesikišo. Kokia rėdą Lietuvos tautoje, rodos, didžiai ilgai buvusi.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Odino mokslas įsakė svietui vaikščioti į kuopas ir sueimus, kad ten teirautųsi ūkės reikalų.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Odino gudrybės įstatymai mokę svietą, kaip ūkę savo rėdyti ir teisybę kožnam attiesti. Kaipogi įsakęs svietui vaikščioti į kuopas bei sueimus ir tenai apie ūkės savo reikalus teirautis^1088.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kilus didelėms karėms, kareiviai pakeldavo narsų ir kantrų vyrą karvedžiu, kurio turėjo klausyti visa kariuomenė.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Pakajui esant, kunigai ūkę rėdė, bet, kėlusis didelėms karėms su svetimomis tautomis, į kurias visai tautai reikėjo traukti, žemlionys^977 , arba kareiviai, pakėlė tarp savęs visų narsųjį ir kantrųjį vyrą, kurį, pakėlę ant savo pečių, nešiojo po rindas kareivių, rodydami visiems, idant žinotų, ko turi klausyti, nesgi, tą pakėlus, kožno ūkininko gyvyba ir smertis jo rankoje buvo, kaipogi valdžia ir rėdą kūrėjų kūrėjo toj pačioj valandoj apsistojo, o pakeltojo karvedžio, arba atmono, prasidėjo, kurį vadino jau karvedžiu nuo to, jog į karę svietą vedė, jau atmonu, jog ėjo atmonyti^978 neprieteliams sau žalas ir abydas padarytas. Vadino jį didžiuoju gaspadorium, arba didžiuoju kunigaikščiu, beje, didžiuoju kunigu, arba rykiu, beje, karalium, nuo žodžio lotyniško rex regis – karalius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į kuopas suėjęs svietas rinkdavo dorus, išmintingus ir patyrusius vyrus ūkės reikalams tvarkyti.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Tuos jo tarnus svietas paprastai žyniais, arba kunigais, vadino, tarp kurių vienus pats kūrėjų kūrėjas sau skyrė, kitus rinko pats svietas, į kuopas^974 suėjęs, tarp savęs, vyrus dorus, išmintingus, viso prityrusius, kuriems, kūrėjų kūrėjo pasiteiraujant, ūkės^975 lietą^976 rėdyti reikėjo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |