Lietuvos istorijos žinių lobynas
paprotys
3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–4 iš 4 rodomų įrašų
Kūlimo metu darbininkai dieną dirbdavo lengvesnius ūkio darbus, o moterims darbų netrūkdavo.
p. 67 (PDF 65)
Kūlimo metu darbininkai dienomis vengia sunkaus darbo: taiso gyvuliams žiemai kūtes, dirba ėdžias, kerta lovius, veža į daržus mėšlą, taiso ar dengia stogus, piauna avis ir prielaidus, dirba sau klumpius, vis neskubindami; syk ir visai bindzinėja.
Po iškūlimo vyrai jaujoje guldavo miegoti iki aušros.
p. 65 (PDF 63)
Iškūlus mergaitės eina į grįčią, o vyrai čia pat jaujoje pasikloja šiaudų ant aslos ir gulasi miegoti iki aušros. Džiaudami jaują, bauginasi vis dėl aušimo. Jeigu jau aušta, poilsis pražuvęs. Pamatę auštant visi nuliūsta, bet didieji nuliūdimą paslepia.
Kūlimo rytą šeimininkas pirmasis pakyla, visi eina šerti gyvulių, o po pusryčių šeimininkas kūrena jaują ir vėto krūvą.
p. 66 (PDF 64)
Jaujoje pirmiausia pakyla šeimininkas, pakilęs žadina kitus, ir visi eina gyvulių šerti. Pašėrus gyvulius, dar reikia daržinėje sudoroti šiaudai — sukimšti į galą, tai užima gerą pusvalandį; po to jau eina visi pusryčiauti. Po pusryčių tuojau seka tiesus ir neišvengiamas šeimininko darbas — kūrenti jaują ir išvėtyti krūvą (iškulti ir sustumti į daiktą javai vadinasi „krūva“).
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 67 (PDF 65)
Moterims niekada darbo netrūksta, dar vis perdaug: jos daržoves doroja, mėsas sutaiso, peniukšlius peni, rūpina padėti šeimynai ką ant stalo ir t. t.