Lietuvos istorijos žinių lobynas
paprotys
3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Kūlimo metu jaujoje buvo nusistovėjusi rytinė gyvulių šėrimo ir kūrenimo tvarka, o po darbo vyrai miegodavo jaujoje iki aušros, kol moterys tęsdavo kitus ūkio darbus.
Patikrinti teiginiai
Kūlimo metu darbininkai dieną dirbdavo lengvesnius ūkio darbus, o moterims darbų netrūkdavo.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Kūlimo metu darbininkai dienomis vengia sunkaus darbo: taiso gyvuliams žiemai kūtes, dirba ėdžias, kerta lovius, veža į daržus mėšlą, taiso ar dengia stogus, piauna avis ir prielaidus, dirba sau klumpius, vis neskubindami; syk ir visai bindzinėja.
Po iškūlimo vyrai jaujoje guldavo miegoti iki aušros.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Iškūlus mergaitės eina į grįčią, o vyrai čia pat jaujoje pasikloja šiaudų ant aslos ir gulasi miegoti iki aušros. Džiaudami jaują, bauginasi vis dėl aušimo. Jeigu jau aušta, poilsis pražuvęs. Pamatę auštant visi nuliūsta, bet didieji nuliūdimą paslepia.
Kūlimo rytą šeimininkas pirmasis pakyla, visi eina šerti gyvulių, o po pusryčių šeimininkas kūrena jaują ir vėto krūvą.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Jaujoje pirmiausia pakyla šeimininkas, pakilęs žadina kitus, ir visi eina gyvulių šerti. Pašėrus gyvulius, dar reikia daržinėje sudoroti šiaudai — sukimšti į galą, tai užima gerą pusvalandį; po to jau eina visi pusryčiauti. Po pusryčių tuojau seka tiesus ir neišvengiamas šeimininko darbas — kūrenti jaują ir išvėtyti krūvą (iškulti ir sustumti į daiktą javai vadinasi „krūva“).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas