Per badą Kristburgo broliai įkalbinėjo jiems ištikimus pamedėnus pasitraukti kitur, kad šie galėtų prasimaitinti.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 138
Ilgainiui pilyje vėl kilo toks baisus badas,\nkad broliai, pristigę maisto, ėmė įkalbinėti ir įtikinėti jiems ištikimus pamedėnus, prie\njų prisidėjusius, pasitraukti iš čia į kitas vietas, žadėdami palikti jiems visas teises bei\nlaisves, kad galėtų ten prasimaitinti ir čia badu nenumirtų. Todėl jie visi ir pasitraukė,\no pasiliko tik vienas kitas. Kokia nuostabi, kokia dosni dievo malonė, mielaširdingai\nsuteikta broliams bei kitiems krikščionims ne tik šioje pilyje, bet ir visoje Prūsijos žemėje\nir leidusi jiems vargti šį beveik nepakeliamą vargą, be galo priešingą žmogaus gyvenimo\nreikmėms, taip kantriai ir nuolankiai, kad jie ne tik neliūdėjo, bet visada džiūgavo,\ntikėdamiesi galop pelnysią rojaus linksmybes.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 139
Šitai sužinoję, prūsai\nįtūžo, pagavo Samilį, pripylė jam į gerklę verdančio vandens ir, nuogą padėję ant ugnies,\ntol kepino, kol jis, kad ir pusgyvis, dar galėjo kvėpuoti; paskui jį tokį nusiuntė broliams,\nten jis, ilgesnį laiką pasirgęs, galop pagijo. Ilgainiui pilyje vėl kilo toks baisus badas,\nkad broliai, pristigę maisto, ėmė įkalbinėti ir įtikinėti jiems ištikimus pamedėnus, prie\njų prisidėjusius, pasitraukti iš čia į kitas vietas, žadėdami palikti jiems visas teises bei\nlaisves, kad galėtų ten prasimaitinti ir čia badu nenumirtų. Todėl jie visi ir pasitraukė,\no pasiliko tik vienas kitas.
Apsuptiems Kristburgo broliams būtiniausius dalykus iš Elbingo Zirgūnos upe gabenti pavykdavo retai ir su dideliu vargu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 138
Apie tai, kaip sunku buvo gabenti maistą į Kristburgo pilį\n\n Iš visų pusių apsuptiems galybės priešų Kristburgo broliams retai kada ramiai ir be\ndidelio vargo pavykdavo atsigabenti iš Elbingo būtiniausių dalykų. Visa tai plukdydami\nZirgūnos upe, broliai bei jų tarnai dažnai prarasdavo ir krovinius, ir gyvastį, todėl tris\nkartus Kristburgo pilį buvo užgriuvęs toks badas, kad pilis būtų visai palikusi be žmonių,\njei nebūtų spėjęs ateiti su pagalba vienas Pamedės kilmingasis, vardu Samilis426, Tusino\ntėvas, gyvenęs tarp priešų, bet slaptai gerbęs tikėjimą ir brolius. Šitai sužinoję, prūsai\nįtūžo, pagavo Samilį, pripylė jam į gerklę verdančio vandens ir, nuogą padėję ant ugnies,\ntol kepino, kol jis, kad ir pusgyvis, dar galėjo kvėpuoti; paskui jį tokį nusiuntė broliams,\nten jis, ilgesnį laiką pasirgęs, galop pagijo.
Apie tai, kaip sunku buvo gabenti maistą į Kristburgo pilį Iš visų pusių apsuptiems galybės priešų Kristburgo broliams retai kada ramiai ir be didelio vargo pavykdavo atsigabenti iš Elbingo būtiniausių dalykų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 138
Apie tai, kaip sunku buvo gabenti maistą į Kristburgo pilį\n\n Iš visų pusių apsuptiems galybės priešų Kristburgo broliams retai kada ramiai ir be\ndidelio vargo pavykdavo atsigabenti iš Elbingo būtiniausių dalykų. Visa tai plukdydami\nZirgūnos upe, broliai bei jų tarnai dažnai prarasdavo ir krovinius, ir gyvastį, todėl tris\nkartus Kristburgo pilį buvo užgriuvęs toks badas, kad pilis būtų visai palikusi be žmonių,\njei nebūtų spėjęs ateiti su pagalba vienas Pamedės kilmingasis, vardu Samilis426, Tusino\ntėvas, gyvenęs tarp priešų, bet slaptai gerbęs tikėjimą ir brolius. Šitai sužinoję, prūsai\nįtūžo, pagavo Samilį, pripylė jam į gerklę verdančio vandens ir, nuogą padėję ant ugnies,\ntol kepino, kol jis, kad ir pusgyvis, dar galėjo kvėpuoti; paskui jį tokį nusiuntė broliams,\nten jis, ilgesnį laiką pasirgęs, galop pagijo.
Apie antrąjį minėtojo Marienverderio miesto sugriovimą Kai broliai, padėję daug darbo ir pasidarę daug išlaidų, atstatė Marienverderio miestą, vieną kartą prūsai, su didžiausia kariuomene nusiaubę Kulmo žemę, patraukė prie Belichovo pilies427, pastatytos Osos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 139
Šitai sužinoję, prūsai\nįtūžo, pagavo Samilį, pripylė jam į gerklę verdančio vandens ir, nuogą padėję ant ugnies,\ntol kepino, kol jis, kad ir pusgyvis, dar galėjo kvėpuoti; paskui jį tokį nusiuntė broliams,\nten jis, ilgesnį laiką pasirgęs, galop pagijo. Ilgainiui pilyje vėl kilo toks baisus badas,\nkad broliai, pristigę maisto, ėmė įkalbinėti ir įtikinėti jiems ištikimus pamedėnus, prie\njų prisidėjusius, pasitraukti iš čia į kitas vietas, žadėdami palikti jiems visas teises bei\nlaisves, kad galėtų ten prasimaitinti ir čia badu nenumirtų. Todėl jie visi ir pasitraukė,\no pasiliko tik vienas kitas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Broliai ir miestiečiai su savo ginklanešiais išpuolė į lauką, buvusį tarp miesto ir malūno, smarkiai juos užpuolė, daugybę nukovė ar mirtinai sužeidė; kai jau tikėjosi juos visus iki vieno išžudę, staiga iš pasalų iššoko prūsai ir išmušė visus brolius bei miestiečius, išskyrus kelis, pasprukusius į miestą. Atkakliai juos persekiodami, prūsai po trumpų grumtynių užėmė miestą, dalį gyventojų paėmė į nelaisvę, dalį išžudė, išskyrus tuos, kurie paspruko į pilį ir šitaip išsigelbėjo. Ligi pamatų sugriovę ir sudeginę miestą, prūsai pasitraukė su dideliu grobiu. 148 (143). Apie antrąjį minėtojo Marienverderio miesto sugriovimą Kai broliai, padėję daug darbo ir pasidarę daug išlaidų, atstatė Marienverderio miestą, vieną kartą prūsai, su didžiausia kariuomene nusiaubę Kulmo žemę, patraukė prie Belichovo pilies427, pastatytos Osos pakrantėje ir priklausiusios vienam kilmingam pamedėnui, vardu Jonas, Sarginio sūnui.
Susietas teiginys: t-005