Kristburgo brolių asketinė drausmė ir kasdienė geležinė grandinė
3 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Dusburgietis teigia, kad šioje Kristburgo pilyje gyveno dievui atsidavę ir nuostabaus santūrumo bei kuo griežčiausios regulos prisilaikymo sekėjai, be to, tokie puikūs kariai karo metu, kad iš tiesų apie juos galima sakyti, kad namuose jie laikėsi kaip tikri vienuoliai, o kovos. Dusburgietis teigia, kad buvo dar vienas brolis, kuris ant pliko kūno kasdien iki mirties juosėjo sunkią geležinę grandinę toje vietoje, kur paprastai juosiama naktinė juosta.
Todėl susibūrę prūsai pasiuntė didelę kariuomenę ir daugybę ginklanešių, turėjusių saugoti vežimus bei ketverinius kinkinius, gabenančius maistą ir ginklus. Šiuos visus užpuolė broliai ir kovoje išžudė, o vežimus bei ketverinius kinkinius nusivarė į pilį. Sugėdinti prūsai sugrįžo namo. Sventopelkas su savo kariuomene priėjo Santyro pilį ir ten įsirengė stovyklą, pasiųsdamas į priekį daug karių bei ginklanešių, kurie turėjo ištirti, ar Kristburgo pilis yra apsupta.
Sis įvykis ir pomeranų kariuomenę taip išgąsdino, kad visa išsibėgiojo. Sitai išvydę, broliai ėmė juos vytis, vienus nukovė, kitus paėmė į nelaisvę, o likusieji prigėrė Vysloje. Vis dėlto jos vadas su keliais [kariais] vargais negalais išsigelbėjo, pasprukdamas laivu.