paprotys

Krikščioniškų laidojimo apeigų įsigalėjimas po Lietuvos krikšto

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Ryškiausios permainos po krikšto buvo išorinės.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 42-43

Ryškiausios permainos po krikšto buvo išorinės. Su krikštu Lietuvo- je išplito pagonių visuomenei nežinomos institucijos – bažnyčios. Tai ne tik naujos architektūros paminklai, paveikslų, kitų bažnytinės dailės kūri- nių ir bažnytinių knygų „saugyklos“, bet ir rašto bei švietimo įstaigos. Per šias institucijas į Lietuvą sklido naujos idėjos. Pasikeitė mirties samprata ir laidojimo apeigos. XIV a. pabaigoje labai sumažėjo pagonybei būdingų degintinių palaidojimų. Bažnyčios skleidžiamos vieno Dievo, prigimtinės nuodėmės ir Kristaus atpirkimo idėjos, be abejonės, veikė žmogaus sąmo- nę. Pagonybės išugdytam žmogui nauja turėjo būti ne tik atjautos ir labda- ros, bet ir nuodėmės samprata, ypač tai, kad nusidėti galima ne tik veiks- mais, bet ir mintimis. Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi senjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsa- komybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą, 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 43 Lietuva paskutinė ir pėsčia valstybė alegoriniame Europos šalių žygyje prie kryžiaus.