Paprotys

Krikščioniškų laidojimo apeigų įsigalėjimas po Lietuvos krikšto

1 teiginys1 įrašas0 ryšių

Ryškiausios permainos po krikšto buvo išorinės.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Ryškiausios permainos po krikšto buvo išorinės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Ryškiausios permainos po krikšto buvo išorinės. Su krikštu Lietuvoje išplito pagonių visuomenei nežinomos institucijos – bažnyčios. Tai ne tik naujos architektūros paminklai, paveikslų, kitų bažnytinės dailės kūrinių ir bažnytinių knygų „saugyklos“, bet ir rašto bei švietimo įstaigos. Per šias institucijas į Lietuvą sklido naujos idėjos. Pasikeitė mirties samprata ir laidojimo apeigos. XIV a. pabaigoje labai sumažėjo pagonybei būdingų degintinių palaidojimų. Bažnyčios skleidžiamos vieno Dievo, prigimtinės nuodėmės ir Kristaus atpirkimo idėjos, be abejonės, veikė žmogaus sąmonę. Pagonybės išugdytam žmogui nauja turėjo būti ne tik atjautos ir labdaros, bet ir nuodėmės samprata, ypač tai, kad nusidėti galima ne tik veiksmais, bet ir mintimis. Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi senjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsakomybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą,
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas