Kirilikinių lietuviškų knygų boikotas kaip katalikiška norma
3 teiginiai2 įrašai1 ryšys
Jei valdžia būtų leidusi lietuviškas pradžios mokyklas ir nedraudusi jose dirbti mokytojais lietuviams, nesiėmusi diskriminacinių priemonių prieš Katalikų bažnyčią ir katalikų viliojimo į stačiatikybę, abėcėlė boikoto galėjo nesusilaukti.
Beje, ekspertus apstulbino tai, kad Kauno gubernijoje (skaičiuojant visus gyventojus) moterų raštingumas buvo didesnis nei vyrų: atitinkamai 55 proc. ir 52 proc. Sužlugdyta ir valdžios užmačia pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną kirilika. Jei valdžia būtų leidusi lietuviškas pradžios mokyklas ir nedraudusi jose dirbti mokytojais lietuviams, nesiėmusi diskriminacinių priemonių prieš Katalikų bažnyčią ir katalikų viliojimo į stačiatikybę, abėcėlė boikoto galėjo nesusilaukti.
Beje, ekspertus apstulbino tai, kad Kauno gubernijoje (skaičiuojant visus gyventojus) moterų raštingumas buvo didesnis nei vyrų: atitinkamai 55 proc. ir 52 proc. Sužlugdyta ir valdžios užmačia pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną kirilika. Jei valdžia būtų leidusi lietuviškas pradžios mokyklas ir nedraudusi jose dirbti mokytojais lietuviams, nesiėmusi diskriminacinių priemonių prieš Katalikų bažnyčią ir katalikų viliojimo į stačiatikybę, abėcėlė boikoto galėjo nesusilaukti.
Sužlugdyta ir valdžios užmačia pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną kirilika. Jei valdžia būtų leidusi lietuviškas pradžios mokyklas ir nedraudusi jose dirbti mokytojais lietuviams, nesiėmusi diskriminacinių priemonių prieš Katalikų bažnyčią ir katalikų viliojimo į stačiatikybę, abėcėlė boikoto galėjo nesusilaukti. M. Valančius, perpratęs valdžios kėslus, per kunigus paskleidė mintį, kad skaityti tokias valdžios brukamas knygas katalikui yra nuodėmė. Todėl jų bemaž niekas ir neskaitė. O neturėdama skaitytojų valdžia jų išleido vos 60.