Skalvos viešpačiai Surbantas, Svisdeta ir Surdeta paliko tėvonijas ir su savo namais bei šeimyna patraukė pas brolius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 159
Apie tai, kaip buvo apleista Skalvos žemė\n\n Daug kitų karų broliai kariavo su skalviais, ir būtų atkaru aprašinėti kiekvieną. Kai\ngalingesnieji šios žemės žmonės, tokie, kaip viešpačiai [domini] Surbantas, Svisdeta\nir Surdeta, pamatė, jog dievas ant jų baisingai užsirūstinęs, o broliams nuostabiai\npalankus, jie, nedrįsdami ilgiau dievo galybei priešintis, paliko tėvonijas ir vienas po\nkito patraukė pas brolius su visais savo namais ir šeimyna. Paprasti žmonės, išgirdę,\nkad jų kariuomenės vadai, vadovavę jiems karo metais, yra pasitraukę, irgi pasidavė\nkrikščionių tikėjimui. Šitaip visa ši žemė liko ilgiems metams be gyventojų.
Šis Bansas norėjo viešai turėti dvi žmonas478; kadangi broliai jam šitai uždraudė, jis įniršęs beveik visus prūsus sukurstė atsimesti nuo krikščionybės.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 159
Apie tai, kaip buvo apleista Skalvos žemė\n\n Daug kitų karų broliai kariavo su skalviais, ir būtų atkaru aprašinėti kiekvieną. Kai\ngalingesnieji šios žemės žmonės, tokie, kaip viešpačiai [domini] Surbantas, Svisdeta\nir Surdeta, pamatė, jog dievas ant jų baisingai užsirūstinęs, o broliams nuostabiai\npalankus, jie, nedrįsdami ilgiau dievo galybei priešintis, paliko tėvonijas ir vienas po\nkito patraukė pas brolius su visais savo namais ir šeimyna. Paprasti žmonės, išgirdę,\nkad jų kariuomenės vadai, vadovavę jiems karo metais, yra pasitraukę, irgi pasidavė\nkrikščionių tikėjimui. Šitaip visa ši žemė liko ilgiems metams be gyventojų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Apie nadruvių karą ir daugybės šios žemės žmonių atsivertimą\n\n 1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams,\nvarmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus,\nkad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai\npaklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių]\nribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas\nTirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui\nbei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su\nvisomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė\ntarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui.\n\n\n\n\n 176 (171).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai šitai vyko, ir vyrai, ir moterys paskutiniais žodžiais keikė vieną sembą, vardu Bansas, Pabečių valsčiaus kamerarijų, tvirtindami, jog jis esąs šio baisaus nusikaltimo sumanytojas, skatintojas ir pradininkas. Šis Bansas norėjo viešai turėti dvi žmonas478; kadangi broliai jam šitai uždraudė, jis įniršęs beveik visus prūsus sukurstė atsimesti nuo krikščionybės. Dėl to, ištyrę visus jo nusižengimus, jį pelnytai pasmerkė mirti. 191 (186). Dar apie tą patį Tų pačių metų rudenį broliai vėl įsiveržė į Pagudės žemę ir ją nusiaubė, degindami bei piešdami, daugybę paėmė į nelaisvę ar nukovė, išskyrus keletą tų, kurie su savo šeimyna patraukė link Lietuvos į Gardino pilies apygardą [territorium], o visa ši žemė pavirto dykromis.
Susietas teiginys: t-002
Susieti teiginiai: t-002