Apie Kauno pilies įgulos žūtį degančios pilies liepsnose paprasti žmonės giedojo gedulo raudas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 245
Pirmiausia jie užgriuvo Kauną; pilį puolė pasitelkę visokiausių 1362 m e ta i prietaisų, pasiryžę nugalėti, ypač po to, kai Algirdas, at- 246 ## Puslapis 245 vykęs su kariuomene pralaužti apsupimo žiedo, nieko nelaimėjo ir buvo atstumtas. Galop po ilgos apsiausties didįjį šeštadienį, pasikasę po sienomis ir svaidoma ugnimi padegę pastatus, K ry žiu o č ia i u žim a ir kryžiuočiai palaužė atkaklų išg ria u n a K au n ą gynėjų priešinimąsi ir užėmė pilį. Nemaža jų žuvo, kai, veržiantis prie įtvirtinimų, juos užgriuvo pakasta gynybinė siena, tačiau kur kas daugiau nuostolių patyrė lietuviai. Pilies įgulą sudarė trys tūkstančiai rinktinių karių, apie kurių graudžią mirtį degančios pilies liepsnose paprasti žmonės dar ir dabar tebegieda raudas. Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę.
Pasak Kojelavičiaus, Kauno pilies įgulą sudarė trys tūkstančiai rinktinių karių, apie kurių mirtį liepsnose žmonės tebegiedojo raudas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 245
Pirmiausia jie užgriuvo Kauną; pilį puolė pasitelkę visokiausių 1362 m e ta i prietaisų, pasiryžę nugalėti, ypač po to, kai Algirdas, at- 246 ## Puslapis 245 vykęs su kariuomene pralaužti apsupimo žiedo, nieko nelaimėjo ir buvo atstumtas. Galop po ilgos apsiausties didįjį šeštadienį, pasikasę po sienomis ir svaidoma ugnimi padegę pastatus, K ry žiu o č ia i u žim a ir kryžiuočiai palaužė atkaklų išg ria u n a K au n ą gynėjų priešinimąsi ir užėmė pilį. Nemaža jų žuvo, kai, veržiantis prie įtvirtinimų, juos užgriuvo pakasta gynybinė siena, tačiau kur kas daugiau nuostolių patyrė lietuviai. Pilies įgulą sudarė trys tūkstančiai rinktinių karių, apie kurių graudžią mirtį degančios pilies liepsnose paprasti žmonės dar ir dabar tebegieda raudas. Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę.
Po ilgos Kauno pilies apsiausties kryžiuočiai Didįjį šeštadienį padegė pastatus, palaužė gynėjų pasipriešinimą ir užėmė pilį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 245
Pirmiausia jie užgriuvo Kauną; pilį puolė pasitelkę visokiausių 1362 m e ta i prietaisų, pasiryžę nugalėti, ypač po to, kai Algirdas, at- 246 ## Puslapis 245 vykęs su kariuomene pralaužti apsupimo žiedo, nieko nelaimėjo ir buvo atstumtas. Galop po ilgos apsiausties didįjį šeštadienį, pasikasę po sienomis ir svaidoma ugnimi padegę pastatus, K ry žiu o č ia i u žim a ir kryžiuočiai palaužė atkaklų išg ria u n a K au n ą gynėjų priešinimąsi ir užėmė pilį. Nemaža jų žuvo, kai, veržiantis prie įtvirtinimų, juos užgriuvo pakasta gynybinė siena, tačiau kur kas daugiau nuostolių patyrė lietuviai. Pilies įgulą sudarė trys tūkstančiai rinktinių karių, apie kurių graudžią mirtį degančios pilies liepsnose paprasti žmonės dar ir dabar tebegieda raudas. Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę.