Paprotys

Kauno gynėjų gedulo raudos

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Apie Kauno pilies įgulos žūtį degančios pilies liepsnose paprasti žmonės giedojo gedulo raudas. Pasak Kojelavičiaus, Kauno pilies įgulą sudarė trys tūkstančiai rinktinių karių, apie kurių mirtį liepsnose žmonės tebegiedojo raudas. Po ilgos Kauno pilies apsiausties kryžiuočiai Didįjį šeštadienį padegė pastatus, palaužė gynėjų pasipriešinimą ir užėmė pilį.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Apie Kauno pilies įgulos žūtį degančios pilies liepsnose paprasti žmonės giedojo gedulo raudas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pirmiausia jie užgriuvo Kauną; pilį puolė pasitelkę visokiausių 1362 m e ta i prietaisų, pasiryžę nugalėti, ypač po to, kai Algirdas, at- 246 ## Puslapis 245 vykęs su kariuomene pralaužti apsupimo žiedo, nieko nelaimėjo ir buvo atstumtas. Galop po ilgos apsiausties didįjį šeštadienį, pasikasę po sienomis ir svaidoma ugnimi padegę pastatus, K ry žiu o č ia i u žim a ir kryžiuočiai palaužė atkaklų išg ria u n a K au n ą gynėjų priešinimąsi ir užėmė pilį. Nemaža jų žuvo, kai, veržiantis prie įtvirtinimų, juos užgriuvo pakasta gynybinė siena, tačiau kur kas daugiau nuostolių patyrė lietuviai. Pilies įgulą sudarė trys tūkstančiai rinktinių karių, apie kurių graudžią mirtį degančios pilies liepsnose paprasti žmonės dar ir dabar tebegieda raudas. Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę.
t-002vidutinis

Pasak Kojelavičiaus, Kauno pilies įgulą sudarė trys tūkstančiai rinktinių karių, apie kurių mirtį liepsnose žmonės tebegiedojo raudas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pirmiausia jie užgriuvo Kauną; pilį puolė pasitelkę visokiausių 1362 m e ta i prietaisų, pasiryžę nugalėti, ypač po to, kai Algirdas, at- 246 ## Puslapis 245 vykęs su kariuomene pralaužti apsupimo žiedo, nieko nelaimėjo ir buvo atstumtas. Galop po ilgos apsiausties didįjį šeštadienį, pasikasę po sienomis ir svaidoma ugnimi padegę pastatus, K ry žiu o č ia i u žim a ir kryžiuočiai palaužė atkaklų išg ria u n a K au n ą gynėjų priešinimąsi ir užėmė pilį. Nemaža jų žuvo, kai, veržiantis prie įtvirtinimų, juos užgriuvo pakasta gynybinė siena, tačiau kur kas daugiau nuostolių patyrė lietuviai. Pilies įgulą sudarė trys tūkstančiai rinktinių karių, apie kurių graudžią mirtį degančios pilies liepsnose paprasti žmonės dar ir dabar tebegieda raudas. Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę.
t-003vidutinis

Po ilgos Kauno pilies apsiausties kryžiuočiai Didįjį šeštadienį padegė pastatus, palaužė gynėjų pasipriešinimą ir užėmė pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pirmiausia jie užgriuvo Kauną; pilį puolė pasitelkę visokiausių 1362 m e ta i prietaisų, pasiryžę nugalėti, ypač po to, kai Algirdas, at- 246 ## Puslapis 245 vykęs su kariuomene pralaužti apsupimo žiedo, nieko nelaimėjo ir buvo atstumtas. Galop po ilgos apsiausties didįjį šeštadienį, pasikasę po sienomis ir svaidoma ugnimi padegę pastatus, K ry žiu o č ia i u žim a ir kryžiuočiai palaužė atkaklų išg ria u n a K au n ą gynėjų priešinimąsi ir užėmė pilį. Nemaža jų žuvo, kai, veržiantis prie įtvirtinimų, juos užgriuvo pakasta gynybinė siena, tačiau kur kas daugiau nuostolių patyrė lietuviai. Pilies įgulą sudarė trys tūkstančiai rinktinių karių, apie kurių graudžią mirtį degančios pilies liepsnose paprasti žmonės dar ir dabar tebegieda raudas. Tik trisdešimt šeši bajorai kartu su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, gyvi pakliuvo į nelaisvę.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—32