paprotys

Karo paskelbimo ir taikos sutvirtinimo apeigos

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Algirdo ir Maskvos valdovo amžinąją taiką turėjo sutvirtinti abiejų tautų priesaika.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 224

Šitaip, kadangi ir Maskvos valdovas nepaprastai bi jojo visokių netikėtumų, ir lietuvis norėjo laiku iš vengti visokių atsitiktinumų, jie be didelio vargo su tarė sudaryti taiką šiomis sąlygomis: Algirdas, lydi mas žymiausiųjų palydovų ir T a ik o s ta ip m a s k v ė - bajorų, įžengsiąs į miestą ne rių ir A lg ir d o s ą ly g o s lyginant draugas; tarsi nuga lėtojas jis įsmeigsiąs ietį į pilies vartus. Lietuvos sienos būsiančios praplėstos li gi Možaisko ir Ugros upės. Dimitrijus sumokėsiąs ka reiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų priesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutik dami su šitokiomis sąlygomis; prisiekė valdovas Dimitrijus, vyriausiasis šventikas, žmo nių vadinamas metropolitu, viečė ir žymiausieji bajorai, Algirdas, tą pačią dieną įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdo vanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mu dviejų greičiau pakyla į karą"), velykiniu kiaušiniu.

t-002vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Algirdas ir Dimitrijus sutarė taiką sutvirtinti abiejų tautų priesaika.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 224

Šitaip, kadangi ir Maskvos valdovas nepaprastai bi jojo visokių netikėtumų, ir lietuvis norėjo laiku iš vengti visokių atsitiktinumų, jie be didelio vargo su tarė sudaryti taiką šiomis sąlygomis: Algirdas, lydi mas žymiausiųjų palydovų ir T a ik o s ta ip m a s k v ė - bajorų, įžengsiąs į miestą ne rių ir A lg ir d o s ą ly g o s lyginant draugas; tarsi nuga lėtojas jis įsmeigsiąs ietį į pilies vartus. Lietuvos sienos būsiančios praplėstos li gi Možaisko ir Ugros upės. Dimitrijus sumokėsiąs ka reiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų priesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutik dami su šitokiomis sąlygomis; prisiekė valdovas Dimitrijus, vyriausiasis šventikas, žmo nių vadinamas metropolitu, viečė ir žymiausieji bajorai, Algirdas, tą pačią dieną įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdo vanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mu dviejų greičiau pakyla į karą"), velykiniu kiaušiniu.