Narbutas rašė, kad senovės lietuviams kapai buvo šventi, o protėvių ar ypatingomis dorybėmis pasižymėjusių asmenų kapams buvo meldžiamasi. Aplink visą pilkapį ratu eina didokų akmenų eilės, kurios sudarė tarytum viso statinio aptvarą; sta tinys buvo žvaigždės pavidalo, jos spindulius vaizduoja akme nų eilės, nukreiptos nuo viršūnės tiesiai į apačią.
Ten pat jie sunaikino ir svečių dievuko, vadinto Ce- rokliu, garbinimą; jam atiduodavo pirmąjį maisto kąsnį ir pir mąją gėrimo taurę23. VII skyrius APIE ŽMOGAUS MIRTIES DALYKUS Kapai Kapai senovės lietuviams buvo šventas dalykas. Jokiu bū du nederėjo paliesti antkapinių statinių; buvo meldžiamasi net kapams savo protėvių arba asmenų, atmintinų dėl ypatingų dorybių.
Aplink visą pilkapį ratu eina didokų akmenų eilės, kurios sudarė tarytum viso statinio aptvarą; sta tinys buvo žvaigždės pavidalo, jos spindulius vaizduoja akme nų eilės, nukreiptos nuo viršūnės tiesiai į apačią.
Žymiausius laidojo ant kalnelių, greta jų namų. Net pati jų forma rodo tam tikrą jų ryšį su mirusiųjų padėtimi ir aukštomis pareigomis. Aplink visą pilkapį ratu eina didokų akmenų eilės, kurios sudarė tarytum viso statinio aptvarą; sta tinys buvo žvaigždės pavidalo, jos spindulius vaizduoja akme nų eilės, nukreiptos nuo viršūnės tiesiai į apačią.