paprotys

Jotvingių klajokliškas gyvenimas, medžioklė ir karo dalyvavimas pagal pašaukimą

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas jotvingius vaizduoja kaip menkai civilizuotą tautą, gyvenusią bendruomenėmis arba valsčiais, kuriems vadovavo lyg karaliukai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 118

114 Istorinės pastabos. Jotvingių tauta, kiek galima spręs­ ti iš istorinių šaltinių, buvo mažai civilizuota, gyveno valstiečių bendruomenėmis arba buvo susiskirsčiusi į vals­ čius arba ordas, kurių kiekvienai vadovavo kažkokie lyg karaliukai, sudarę tarpusavio sąjungas. Jotvingiai noriai puldinėdavo kaimyninius kraštus, atsitraukdami visuomet mokėjo panaudoti savo krašto gamtos gynybines sąly­ gas.
t-002vidutinis

Vėliau dažniau matome jotvingių ryšius su lietuvių gentimis, su kuriomis jie nuo seno turėjo santykių, nes, gyvendami klajokliškai, turėjo daug naudos iš medžiok lės.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 121

118\nVėliau dažniau matome jotvingių ryšius su lietuvių\ngentimis, su kuriomis jie nuo seno turėjo santykių, nes,\ngyvendami klajokliškai, turėjo daug naudos iš medžiok­\nlės. Be to, kai būdavo pašaukiami, dalyvaudavo karuose.\nNet ir turėdami Jaroslavo paskirtus rusų valdovus, kurie\nvėliau tapo lyg ir savarankiškais kunigaikštukais, įvairiai\nįkyrėjo kaimynams, ypač Drohičino kunigaikštukas siunti­\nnėjo plėšikų gaujas, kurios neva be jo žinios puldinėjo\nMozūriją ir Lenkiją2.