paprotys

Jaunikaičių siuntimas puldinėti kaimynus karo mokymuisi

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Erdivydas, Vykintas ir Tautvilas buvo išsiųsti į kariuomenę, kad puldinėdami kaimynus pratintųsi kariauti.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 96

Gyveno trys jauni­ kaičiai, ir karo, ir taikos darbams įgudę bei šiaip vis­ kam tikę: Erdivydas, Vykintas ir Tautvilas, arba Teo­ filas. Dėdamasis, jog pagerbia šiuos aukštesnėmis pareigybėmis, jis išsiuntė juos toliau nuo rūmų, gal norėdamas sėkmingiau suklaidinti, o gal neduoti jiems progos perversmui: įsakė jiems vykti į kariuomenę, kad, puldinėdami kaimynus, jaunikaičiai pratintųsi ka­ riauti. Neatsargus (tokie, beje, visi perdaug įtarūs žmonės) valdovas prarado bemaž viską, ko siekė.
t-002vidutinis

Erdivydas, Vykintas ir Tautvilas, rengdamiesi pulti Mindaugą, prašė kaimynų pagalbos ir, pasak Kojelavičiaus, vos neprarado tėvonijos.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 97

Drucką ir dalį Smolensko gavo Erdivydas, Vitebską — Vykin­ tas, Polocką — Tautvilas. Norėdami savo valdinius la­ biau prie savęs prisirišti, jie viešai priėmė šventąją krikščionybę. Štai dėl tos priežasties Mindaugas ir pra­ dėjo karą, štai tada ir tapo padėti pamatai būsimai lie­ tuvių vidaus nesantarvei bei jų valstybės pragaiščiai. Mat jaunikaičiai, remiami vos kelių miestų, jautėsi nepakankamai tvirti kautis su stipriu priešu ir malda­ vo kaimynų pagalbos, tokiu būdu, rengdamiesi pulti dėdę, jie vos neprarado tėvonijos.