jas, atspindėjusias socialistines ir krikščionių demokratų idėjas (pirmasis vietos lietuviškas laikraštis JAV išėjo 1879 m.), plėtojosi meno saviveikla, buvo kuriami chorai, JAV lietuviai finansiškai rėmė Lietuvos kultūrinį gyvenimą, rengė politines akcijas, atkreipdami dėmesį į tautinius suvaržymus Rusijos imperijoje. Amžiaus pabaigoje sorbų kilmės vokiečių politikas, mokslininkas, poliglotas Georgas (liet. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame buvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą garbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat išpopuliarėjo ir Didžiojoje Lietuvoje, tad lietuviai abipus Nemuno giedojo jį jau tvirtai tikėdami, kad tikrai nebepražus.
Tūkstančiai lietuvių važiavo uždarbiauti į Rygą, Peterburgą, Odesą, bet masiškiausia ekonominė emigracija nuo 1868 m. vyko į JAV. 1910 m. JAV (Pensilvanijoje, Čikagoje, Niujorke) gyveno 207 tūkst. lietuvių, kurie laisvi ir nevaržomi kūrė savo spaudą, draugijas ir organizaci-
jas, atspindėjusias socialistines ir krikščionių demokratų idėjas (pirmasis vietos lietuviškas laikraštis JAV išėjo 1879 m.), plėtojosi meno saviveikla, buvo kuriami chorai, JAV lietuviai finansiškai rėmė Lietuvos kultūrinį gyvenimą, rengė politines akcijas, atkreipdami dėmesį į tautinius suvaržymus Rusijos imperijoje. Amžiaus pabaigoje sorbų kilmės vokiečių politikas, mokslininkas, poliglotas Georgas (liet. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame buvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą garbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat išpopuliarėjo ir Didžiojoje Lietuvoje, tad lietuviai abipus Nemuno giedojo jį jau tvirtai tikėdami, kad tikrai nebepražus.