t-001aukstas
Gindamas Vilnių Olesnickis įsakė sudeginti likusius miesto namus, o gyventojus su manta ir maisto atsargomis iškeldinti į Žemutinę pilį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Užėmusi Ukmergę, po to Visevaldės45 pilį, kai prisiartino Livonijos magistro į pagalbą vedami pulkai, kurių Valenrodas laukė, visa kariauna pasuko Vilniaus link, norėdama Lietuvai ir lenkams suduoti galutinį smūgį. Tačiau atėjus gandui apie tokį didelį žygį, Vilniuje lietuvių irgi buvo imtasi ypatingų priemonių šalies sostinei ginti. Iš tiesų keturių mylių nuo Vilniaus spinduliu visos gyvenvietės, kaip antai Trakai, paleistos plėnimis, jau buvo virtę dykromis, kur priešui su gausia karių armija sunku išsilaikyti46. Olesnickis, užbėgdamas kryžiuočiams už akių, buvo priverstas paaukoti miestą gelbėdamas pilis; įsakė tuojau pat sudeginti dar likusius šen bei ten po negandų namus, o jų gyventojus su manta ir maisto atsargomis iškeldinęs į Žemutinę pilį, pats stipriai įsitvirtino abiejose pilyse.