t-001aukstas
Gindamas Vilnių Olesnickis įsakė sudeginti likusius miesto namus, o gyventojus su manta ir maisto atsargomis iškeldinti į Žemutinę pilį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Už ėmusi Ukmergę, po to Visevaldės45 pilį, kai prisiartino Livonijos magistro į pagalbą vedami pulkai, kurių Valen rodas laukė, visa kariauna pasuko Vilniaus link, norėda ma Lietuvai ir lenkams suduoti galutinį smūgį. Tačiau at ėjus gandui apie tokį didelį žygį, Vilniuje lietuvių irgi buvo imtasi ypatingų priemonių šalies sostinei ginti. Iš tiesų ketu rių mylių nuo Vilniaus spinduliu visos gyvenvietės, kaip an tai Trakai, paleistos plėnimis, jau buvo virtę dykromis, kur priešui su gausia karių armija sunku išsilaikyti46. Olesnickis, užbėgdamas kryžiuočiams už akių, buvo priverstas paau koti miestą gelbėdamas pilis; įsakė tuojau pat sudeginti dar likusius šen bei ten po negandų namus, o jų gyventojus su manta ir maisto atsargomis iškeldinęs į Žemutinę pilį, pats stipriai įsitvirtino abiejose pilyse.