Narbutas cituoja, kad gelonai turėjo medinių helenų dievų šventyklų, altorių ir koplytėlių ir kas trejus metus šventė Dioniso šventę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 391
Ten yra helenų dievų bažnyčių, hele- nų papročiu tapytų dievų paveikslų (’EXXrpnxwg aexaxeua- apeva ayakpaai), altorių ir koplytėlių (%ai PcoųdToi); vi sa tai išskobta iš medžio. Jie taip pat kas trejus metus švenčia Dioniso šventę ir rengia bakchanalijas ((ìaxxéo - ai). Kadangi gelonų protėviai yra helenai (Teàwuoi 'xcMQ%aXou ’EÀÀuueg), išvyti iš emporiumų, jie apsigyveno tarp budinu; jų kalba iš dalies panaši į skitų ir helenų kalbą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 391
Ten yra helenų dievų bažnyčių, hele-\nnų papročiu tapytų dievų paveikslų (’EXXrpnxwg aexaxeua-\napeva ayakpaai), altorių ir koplytėlių (%ai PcoųdToi); vi\nsa tai išskobta iš medžio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Jų krašte stovi medinis miestas (jtožig guž.Luų); šis miestas vadinamas Gelonos (TeAwubg), o jo gynybinės sienos (xeTxog) kiekvienos kraštinės ilgis sudaro 30 stadijų; ji aukšta ir medinė, kaip ir jų bažnyčia. Ten yra helenų dievų bažnyčių, hele- nų papročiu tapytų dievų paveikslų (’EXXrpnxwg aexaxeua- apeva ayakpaai), altorių ir koplytėlių (%ai PcoųdToi); vi sa tai išskobta iš medžio.