Gelonų ir budinų helenų dievų šventovės bei Dioniso šventė
3 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Narbutas, remdamasis Herodotu, rašo, kad budinų tvirtovėse stovėjo medinės helenų dievų šventyklos, altoriai ir koplytėlės. Narbutas cituoja, kad gelonai turėjo medinių helenų dievų šventyklų, altorių ir koplytėlių ir kas trejus metus šventė Dioniso šventę. Jų krašte stovi medinis miestas (jtožig guž.Luų); šis miestas vadinamas Gelonos (TeAwubg), o jo gynybinės sienos (xeTxog) kiekvienos kraštinės ilgis sudaro 30 stadijų; ji aukšta ir medinė, kaip ir jų bažnyčia.
60 Iš Herodoto žinome, kad budinai savo žemėje turėjo pastatę medines tvirtoves. Viena jų buvo kvadratinė, kiekvienas jos šonas turėjo 30 stadijų, t. y. buvo 3000 rusiškų sieksnių ilgio, ir vadinosi Gelonos. Jų tvirtovės buvo labai didingos, jose taip pat stovėdavo medinės šventyklos, kuriose buvo helenų dievai, garbinami heleniškai, altoriai ir koplytėlės irgi buvo iš medžio. Ten kasmet būdavo minimos Dioniso (Bacho) šventės ir vykdavo bakchanalijos.
Ten yra helenų dievų bažnyčių, helenų papročiu tapytų dievų paveikslų (’EXXrpnxwg aexaxeuaapeva ayakpaai), altorių ir koplytėlių (%ai PcoųdToi); visa tai išskobta iš medžio. Jie taip pat kas trejus metus švenčia Dioniso šventę ir rengia bakchanalijas ((ìaxxéo ai). Kadangi gelonų protėviai yra helenai (Teàwuoi 'xcMQ%aXou ’EÀÀuueg), išvyti iš emporiumų, jie apsigyveno tarp budinu; jų kalba iš dalies panaši į skitų ir helenų kalbą.
Jų krašte stovi medinis miestas (jtožig guž.Luų); šis miestas vadinamas Gelonos (TeAwubg), o jo gynybinės sienos (xeTxog) kiekvienos kraštinės ilgis sudaro 30 stadijų; ji aukšta ir medinė, kaip ir jų bažnyčia.
Jų krašte stovi medinis miestas (jtožig guž.Luų); šis miestas vadinamas Gelonos (TeAwubg), o jo gynybinės sienos (xeTxog) kiekvienos kraštinės ilgis sudaro 30 stadijų; ji aukšta ir medinė, kaip ir jų bažnyčia. Ten yra helenų dievų bažnyčių, helenų papročiu tapytų dievų paveikslų (’EXXrpnxwg aexaxeuaapeva ayakpaai), altorių ir koplytėlių (%ai PcoųdToi); visa tai išskobta iš medžio.