c-001Reikšmingi paminėjimai
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
384 ## Puslapis 384 Tas pats autorius straipsnyje apie Ežiagulį (Eiagulis) ap rašo gedulingą žemaičių šventę, vadinamą skerstuvėmis (Skierstimes); lietuvių kalba tai reiškia meitėlio skerdimą; pa prastai tai vyksta ruošiant vaišių stalą ir dabar yra mūsų kai miečių įprastinės apeigos, turinčios kažkokią dalį ką tik apra šyto papročio. Mūsų mitologas sako, kad per šią šventę šauk davosi dievo Ežiagulio; ankstesniame straipsnyje išsiaiškino me, kad tas žodis reiškia tiesiog kapą, o šiuo atveju galėjo reikšti asmenį, gulintį kape. Tą meldimą išreiškia šiais žodžiais: Veni cum mortuis, farcimina nobiscum manducatums (Ateik kartu su mirusiaisiais valgyti dešros.) Tai visiškai sutampa su aprašy tomis apeigomis.