Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Paprotys

Gedimino vardu rašytų laiškų viešas skelbimas, persiuntimas ir pamokslinis platinimas

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

1323 m. gegužės 26 d. Vilniuje rašytuose Gedimino laiškuose pavesta juos perskaičius siųsti toliau ir visur skelbti jų pranešimus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 89

Kryžiuočiai tą antspaudą mums panieką reikšdami į ugnį įmetė, kad sutrukdytų pradėto su Dievo pagalba sumanymo įgyvendinimą ir žmonėms akis užtemdytų; jei kas tuo antspaudu nepatikėtų ir jo tikrumą piktžodžiaudami ginčytų, tą mūsų šiais laiškais skelbiame tiesos nedraugu, velnio garbintoju, tikėjimo priešu, bedieviu, melagiu ir žmogum be garbės"*. Tie laiškai rašyti Vilniuje, datuoti 1323 metų gegužės 26 su pavedimu, kad juos perskaičius būtų siunčiami toliau ir visur skelbiama juose nurodyti pranešimai bei įsipareigojimai. 73 Palyginimui žr.
t-002vidutinis

Jerošino teigimu, Rygos arkivyskupas ir miestiečiai pajūrio miestuose bei popiežiui platino žinią, kad Gediminas norėjęs krikštytis.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 107-108

" Taigi Jerošinas puikiausiai žinojo, kad arkivyskupas ir Rygos miestiečiai rašė prasimanytus laiškus pajūrio miestams bei popiežiui ir platino melagingą žinią, jog Gediminas norėjęs krikštytis. Epitomatorius nurodo tiesiai: Cives Rigenses et Archiepiscopus eorum tunc Rome adhuc contra fratres in Lyvonia dissidiantur et in omnibus civitatibus et locis maritimis notificant et predicant, quomodo Rex Ruthenorum et Rex Lithwanorum 91 ## Puslapis 108 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS baptisma et fidem libenter cum suis susciperent, sed fratres nollet eos suscipere, et idem intimant litteris apostołko [Rygos miestiečiai ir jų arkivyskupas anuomet dar Romoje ir Livonijoje prieš brolius nesantaiką sėjo ir visuose pajūrio miestuose ir vietovėse platino ir skelbė, esą rutėnų ir lietuvių karalius noriai su saviškiais krikštą ir tikėjimą priimtų, bet broliai nenorį, kad jie priimtų, ir taip pat įteikė laiškus Apaštalų Sostui].