paprotys

Gedimino vardu rašytų laiškų viešas skaitymas ir svarstymas miesto institucijose

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1323 m. liepos 18 d. Liubeko rotušėje Gedimino vardu rašyti laiškai buvo perskaityti ir aptarti miesto tarybos aplinkoje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 115-116

Rygos miesto tarė­ jas Henrikas fon Calmaras su savo kolega Jonu Roghenu 1323 metų liepos 18 dieną Liubeko miesto rotušėje, dalyvaujant imperatoriaus kancleriui Janui fon Bremenui, daugeliui Liu­ beko katedros kanauninkų, dominikonų ordino vienuoliams ir miesto tarybos nariams, įteikė dominikonų ordino kuni­ gams tariamus karaliaus Gedimino laiškus, prašydami juos čia pat skaityti. Tad buvo perskaitytas tas laiškas ir du kiti, kurie buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui. Buvo aptartas jų turinys ir pripažinta, jog prieš apsisprendžiant, ką daryti, pritiktų kreiptis, patarimo į tuomet Liubeke buvoju­ sius Ordino riterius, Rygos presbiterį, Vendeno komtūrą Veimarą fon Henę, Karkuso valdytoją Mikalojų fon Taršau 99 ## Puslapis 116 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS ir Gotfridą fon Ostą.
t-002vidutinis

Buvo aptartas jų turinys ir pripažinta, jog prieš apsisprendžiant, ką daryti, pritiktų kreiptis, patarimo į tuomet Liubeke buvoju sius Ordino riterius, Rygos presbiterį, Vendeno komtūrą Veimarą fon Henę, Karkuso valdytoją Mikalojų fon Taršau VILNIAUS MIESTO.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 115-116

Buvo aptartas jų turinys ir pripažinta, jog prieš apsisprendžiant, ką daryti, pritiktų kreiptis, patarimo į tuomet Liubeke buvoju­ sius Ordino riterius, Rygos presbiterį, Vendeno komtūrą Veimarą fon Henę, Karkuso valdytoją Mikalojų fon Taršau 99 ## Puslapis 116 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS ir Gotfridą fon Ostą. Kai pakviestieji atvyko ir jiems buvo per­ skaityti laiškai, jie pareiškė: jeigu viskas, kas juose rašoma, yra tiesa, savo būtina pareiga jie laiką kuo veiksmingiausiai prisidėti prie švento tikėjimo rėmimo Lietuvoje. Tačiau ka­ dangi daugelis pavienių lietuvių iš diduomenės ir paprastų žmonių nekeisią savo senojo gyvenimo būdo, tad, skaitantis su tomis aplinkybėmis, būsią naudinga pirma pasiųsti į Lie­ tuvą pasiuntinius, ir pridūrė: Si prefato negocio stante in su­ spenso antequam fidem christi suscipiant et baptismum, quemad­ modum in litteris pollicentur prelibatis, in Christianos quod absit, aut in res, terras seu personas eorundem manus mitterent virulen­ tas, sicut ex certis verisimiliter formidant coniecturis, cum fides fi­ dem non servanti minime debeat observari, in ipsos cogentur fidei contumeliam vindicare, atque hoc facientes promissi sui inveniri nolunt circa premissa transgressores [Jei minėtas reikalas atsi­ durs ant pražūties slenksčio anksčiau, negu jie Kristaus tikė­ jimą ir krikštą priimtų, kurį bent jau iš anksto laiškuose žada, į krikščionis kad nebūtų, arba į reikalus, žemes arba jų pačių asmenis išties nuodingas rankas; tartum tam tikrų, tikėtina, baimintųsi pasekmių; kadangi tikėjimas tikėjimui netarnau­ jančiam mažiausiai reikalinga garbinti, pačiuose privalo ti­ kėjimo niekinimą įveikti ir šitai darydami dėl savo pažado nenori pažeidėjų atskleisti].